Naujienos – Puslapis 2 – Klimatosūkis

Kompiuterinių žaidimų mėgėjas. Alexander Andrews nuotrauka iš Unsplash.com

Jei jau žaidžiate – bent jau žaiskite už planetą

2021-03-26

Justas Kažys

Žaidimai (kokie jie bebūtų – stalo, lauko ar kompiuteriniai) traukia daugelį žmonių. Žaisdami mes ne tik pailsime nuo kasdienos darbų ar linksmai praleidžiame laiką su draugais, bet ir kažką naujo sužinome, išmokstame naujų įgūdžių. Žaidimo metu įgūdžius tobuliname tarsi nepastebimai ir tai leidžia daug geriau ir greičiau įsisavinti informaciją. Todėl net ir tokia sudėtinga ir kompleksiška tema kaip klimato kaita gali būti gvildenama žaidžiant. Šiame straipsnyje pristatome įdomiausius klimato kaitos kompiuterinius ir fizinius žaidimus.

Auganti žaidimų paklausa

2020 m. pasaulyje buvo priskaičiuojama daugiau kaip 2,6 mlrd. kompiuterinių žaidimų žaidėjų ir pastarieji pandemijos metai jų gretas dar pagausino. Auga ne tik žaidėjų, bet ir vaizdo žaidimų pramonės pajamos – praėjusiais metais jos sudarė 140 mlrd. dolerių per metus – daugiau nei Holivudo, Bolivudo ir muzikos įrašų pardavimai kartu sudėjus.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo sukurta daugybė žaidimų gamtosaugos ir klimato kaito tema. Mokslininkai Jason S. Wu ir Joey J. Lee žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje teigia, kad žaidimai šia tema yra tinkamas būdas klimato kaitos iššūkiams spręsti.

Žaidimų įvairovė

Klimato, visuotinio atšilimo arba klimato kaitos, žaidimai, yra prisiskiriami rimtų žaidimų kategorijai, kitaip tariant, jų pagrindinis tikslas nėra pramoga. Šie žaidimai imituoja ir analizuoja realaus gyvenimo problemas, leidžia žaidėjams jas patirti. Klimato kaitos vaizdo žaidimų problemos paprastai yra energijos vartojimo efektyvumas ir ekologiškų technologijų diegimas, būdai sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas.

J. S. Wu ir J. J. Lee pateikia lentelę, kurioje klasifikuoja klimato žaidimus.

Formatas	Žaidimų pavyzdžiai
Su tiesioginiu vadovavimu	„Climate Diplomat“ „SMARTIC“
Kortų ir stalo	„Arctic Saga“; „EcoChains: Arctic Crisis“; „Keep Cool“
Kompiuterinis	„Anno 2070“; „Climate Challenge“ „Fate of the World“
Mobilus	„Climate Mission 3D“; „WB Climate“
Apjungiantys	„FutureCoast“ „Greenify“ „Love Letters to the Future“

Žaidimų galia

„Žaidimai gali būti galingas būdas mokyti, įtikinti ar informuoti apie svarbias temas, – teigia Joey Lee. – Gerai suprojektuoti žaidimai suteikia tokias mokymosi galimybes, kurios labai skiriasi nuo vadovėlių ar vaizdo įrašų; turinys nėra tik „įsisavinamas“, žaidimai pateikia realybės modelį arba sistemą, su kuria mokinys (studentas) gali bendrauti ir žaisti“.

Pasak vieno iš Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos (UNEP) direktorių jaunimo klausimais Sam Barratt „Žaidimų pramonė šiuo metu yra bene didžiausia pramogų rūšis, o jos pasiekiamumas ir įtraukimo galios yra beprecedentės. Tinkamai pritaikyti, žaidimai gali būti pagrindinis kelias siekiant paskatinti diskusijas aplinkosaugos klausimais“. Jis tikisi, kad COP26 susitikimo metu Glazge pavyks pasiekti 1 milijardą žaidėjų kurie ne tik supras, bet ir imsis veiksmų.

*Žaidimo „Mission 1.5“ vartotojo sąsaja https://mission1point5.org/*

Jungtinių Tautų Plėtros programa (UNDP) pati išleido naują mobilų žaidimą pavadinimu „Mission 1.5“ kurio tikslas – šviesti pasaulio piliečius apie klimato pokyčius ir leisti jiems balsuoti dėl galimų sprendimų. Jo pavadinimas reiškia įsipareigojimą išlaikyti vidutinės temperatūros kilimą žemiau 1,5 °C ribos – kaip numatyta Paryžiaus klimato susitarime. Pasak kūrėjų, tikimasi, kad žaidimas įtrauks maždaug 20 milijonų žmonių.

Ištisos aplinkosaugos žaidimų platformos

Nemažai internetinių platformų siūlo žaisti arba suteikia nuorodas į egzistuojančius klimato žaidimus. Pavyzdžiui, „Games4Sustainability“ platforma siūlo daugiau nei 100 įvairaus sudėtingumo ir tematikos žaidimų – visi jie siejasi su Jungtinių Tautų darbotvarkės 2030 darnaus vystymosi tikslais.

„Legends of Learning“ platforma padeda mokytojams paversti savo pamokas įdomiomis, įtraukiančiomis, naudojant moksliniais tyrimais pagrįstus gamtos žaidimus.

„Climate Collage“ („Klimato koliažas“) – tai žaidimas, prieš penkerius metus inicijuotas V. Masson-Delmotte (vienos iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovių). Žaidimas skatina į vientisą paveikslą sudėlioti visus su klimato kaita susijusius reiškinius ir procesus nuo priežasčių iki pasekmių. Jis vyksta grupėse, žaidžiama kortomis su svarbiausiais klimato kaitos teiginiais (bei jų paaiškinimais). Žaidėjai bando korteles sudėlioti į vientisą seką ir po maždaug 3 valandų gauna priežasčių-pasekmių koliažą. Žaidimas baigiasi diskusija, kurioje dalyviai apibūdina kilusius jausmus ir galimus sprendimus.

Nuo 2018 m. „Climate Collage“ tapo daugiau nei žaidimu, bet vieša iniciatyva kurios tikslas – šviesti apie klimato pokyčius. Organizacija nuolat rengia dirbtuves norintiems išmokti vesti ir platinti šį žaidimą. Covid-19 metų jos prieinamos nuotoliniu būdu. Taip pat, organizacija ketina aktyviai dalyvauti tarptautinio susitikimo COP26 renginiuose Glazge.

Prisitaikymo prie klimato kaitos žaidimas

„The Climate Adaptation Game“ („Prisitaikymo prie klimato kaitos žaidimas“) – tai žaidimas, kurį 2019 m. sukūrė Švedijos nacionalinis žinių ir klimato kaitos prisitaikymo žinių centras (SMHI) kartu su Linköpingo universitetu ir vidurinių mokyklų mokytojais. Čia žaidėjams tenka iššūkis taip pertvarkyti išgalvotą Weatherton miestą, kad jis būtų prisitaikęs prie klimato pokyčių. Apsnūsti neleidžia ekstremalūs orų įvykiai, tokie kaip karščio bangos ir smarkus lietus. Pavyzdžiui, jūsų bus paprašyta išgelbėti ligoninę nuo potvynio ir padidinti žemės ūkio atsparumą sausroms. Ar tai visi iššūkiai? Norėtumėt!

„Be miesto pritaikymo klimato pokyčiams, jūs taip pat turite išlaikyti patenkintus gyventojus, klestinčią ekonomiką ir kartu siekti darnaus vystymosi tikslų,“ – sako Pontusas Wallinas, vienas žaidimo kūrėjų.

*Žaidimo vartotojo sąsajos pavyzdys pasiekiamas per SMHI internetinį puslapį (Neset ir kt. 2020) https://www.mdpi.com/2071-1050/12/5/1789*

Žaidimą galima žaisti vienam arba su draugais (žaidėjai gali rinktis iš 7 skirtingų vaidmenų), jį galima atsisiųsti nemokamai.

Mokslas ir žaidimai greta

Svarbu paminėti, kad į žaidimų, galvosūkių, viktorinų, dėlionių ir kitų interaktyvių priemonių naudojimą įsitraukia ir rimtos mokslinės institucijos. Pavyzdžiui JAV Aplinkos apsaugos agentūra EPA, Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba NASA, taip pat siūlo nesudėtingų interaktyvių žaidimų.

Neatsilieka ir ES institucijos. Dar 2005 m. Europos aplinkos agentūra (EEA) pasiūlė kompiuterinį žaidimą „Honoloko“, o ES iniciatyva „Pasaulinis klimato kaitos aljansas“ (GCCA+) siūlo patikrinti savo žinias žaidžiant internetinius žaidimus. Europos Komisijos paskyroje jaunimui galima rasti ir stalo žaidimą, ir interaktyvią apklausą lietuvių kalba!

Jungtinių tautų aplinkosaugos programa (UNEP) 2019-aisiais inicijavo „Playing for the Planet Alliance“ projektą, kuris subūrė net 29 garsiausias žaidimų bendroves (tokias kaip „Sony Interactive Entertainment“, „Microsoft“, „Google Stadia“). 2020 m. organizuotas „Green Game Jam“ renginys įtraukė 110 milijonų žaidėjų per 11 pagrindinių žaidimų kurtų tokių studijų kaip „Angry Birds“ ir „Subway Surfers“. Šiemet renginys turėtų vykti mobiliosiose platformose kovo-gegužės mėnesį.

„Klimatosūkis“ kviečia pažaisti dėl klimato

Žaidimai nebūtinai turi būti reikalauti iš žaidėjų rasti sudėtingus sprendimus – jie gali tiesiog priminti apie gamtos grožį. Pavyzdžiui, žaidimo „Photosynthesis“ kūrėjas Hjalmar Hach („Blue Orange“) siekia, kad pasinertume į magišką miško pasaulį.

Dar įvairesnio gamtinio pasaulio kūrimą leidžia žaidimas „Planet“. Jo kūrėjas lietuvis Urtis Šulinksas („Blue Orange“) siūlo kurti dykumas ir kalnų grandines, plėsti savo miškus, vandenynus ir ledynus, kad būtų sukurta palanki aplinka gyvūnams. Dar viena graži išimtis yra Lijanos Kanarskienės nuotaikingas, spalvingas bei skirtingus sudėtingumo lygius siūlantis stalo žaidimas vaikams „Rūšiavimo ABC“.

Projektas „Klimatosūkis“, kurio vienas pagrindinių tikslų yra per įvairius žaidimus ir mobilias aplikacijas edukuoti jaunus žmones ir suaugusius apie klimato kaitą, taip pat artimiausiu metu pristatys vieną stalo žaidimą ir vieną mobiliąją aplikaciją.
Pirmiausia, bendradarbiaudami su žaidimų platforma „LoQuiz“, projekto atstovai sukūrė Vilniaus klimato kaitos orientacinį žaidimą kurio metu dalyviai turėjo atspėti 10 su klimato kaita susijusių taškų ir įveikti šią trasą. Panašus klimato kaitos orientacinis žaidimas netrukus bus paskelbtas ir Kaune, jį kartu su projekto komanda kuria Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai.

Taip pat projektas yra numatęs organizuoti geocashing tipo žaidimą Lietuvoje ir dar 6 projekto šalyse. Projekto nariai Čekijoje, organizacija „Na mysli“ jau baigė kurti stalo žaidimą klimato kaitos tematika, kuris šią vasarą turėtų būti išleistas ir pasiekti Lietuvą.

Pasak organizacijos direktorės Viktorie Tenzerova žaidime, pavadintame „Terra Futura“ žaidėjams teks užduotis sukurti tvarią ekonomiką ir apsaugoti savo šalies žemę.

„Galimybių tai padaryti bus įvairių, tačiau ne visos jos – „švarios“, – sako V. Tenzerova. Šis žaidimas sukurtas taip, jog teršiant ir nekreipiant dėmesio į besikaupiančias atliekas, pasekmes patiria visi žaidėjai – nes juk gyvename vienoje bendroje planetoje.

*Kuriamos programėlės elementas – baltasis kiškis. Projekto „Game on“ nuotr.*

„Klimatosūkis“ jau šiemet pristatys ir programėlę, kuri leis žaisti keičiant (arba ne) savo kasdienius įpročius. Programėlėje galėsite realiu laiku stebėti, kaip atrodo jūsų turimas žemės lopinėlis, kaip kintant jūsų įpročiams jaučiasi įvairios Lietuvai būdingos rūšys. Programėlės kūrėjai jau įtraukė į žaidimą vieną dėl besniegių žiemų kenčiančią Lietuvos rūšį – Baltajį kiškį ir dalinasi šio padarėlio vaizdu.

Pradinis

Būdas „išpirkti“ savo taršą – miškai nepajėgūs mūsų išgelbėti, reikės keisti įpročius

2021-03-19

Įmonės ir žmonės moka mokesčius už tai, kad jų išmestos atliekos būtų tinkamai sutvarkytos. Labai realu, jog netrukus mokėsime ir už savo automobilių išmetamą taršą. O kaip su CO₂išmetimais? Dalis verslų savo anglies pėdsaką išperka (angl. terminas offsetting) investuodami į sodinamus miškus. Ir toks būdas pastaraisiais metais populiarėja. Tačiau mokslininkai ir aplinkosaugininkai nerimauja, kad tai nevirstų būdu „išpirkti nuodėmes“ nedarant jokių kitų pokyčių – nes, nepaisant ištisų hektarų atsodintų miškų, vis tik vien miškai ar pelkės neišgelbės žmonijos nuo klimato krizės. Apie tai kalbėta Didžiosios Britanijos ambasados surengtoje diskusijoje su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Britanijos nevyriausybinių organizacijų atstovais bei mokslininkais. Šiandien, minint tarptautinę Miškų dieną, dalinamės pagrindinėmis renginyje nuskambėjusiomis įžvalgomis.

Žaluma miestuose – gyvybiškai svarbi ne tik bitėms

Sveikindamas konferencijos dalyvius Didžiosios Britanijos ambasadorius Brianas Olley teigė, jog klimato kaitai geriausiai pasipriešins ne tos šalys, kurių vyriausybės savo piliečiams pasakys, ką ir kaip daryti, o tos, kurių piliečiai patys ieškos sprendimų, spaus vyriausybes priimti tvaresnius, aplinkai draugiškesnius sprendimus, o nevyriausybinės organizacijos aktyviai reikalaus pokyčių – būtent tai pamažu vyksta Didžiojoje Britanijoje.

„Kova su klimato kaita – tai jau nebe įsipareigojimas, o galimybė. Siekiame ne tik pasimokyti vieni iš kitų, bet ir būti katalizatoriais, sutelkti pilietinei visuomenei galios kovojant su klimato kaita,“– sakė B. Olley.

Konferenciją pradėjo Didžiosios Britanijos Žaliųjų pastatų tarybos (UK Green Building Council) atstovas Christopheris Mossas, pasidalinęs faktais, kokią naudą mums, žmonėms, suteikia miestuose pritaikyti gamtiniai sprendimai.

*Chriss Moss pranešimas – schema, ką vadiname gamtiniais sprendimais. Konferencijos stop kadras*

„Kas tie gamtiniai sprendimai? Tai visa mėlynoji ir žalioji infrastruktūra, kuri gali būti naudojama ir pavieniui, ir sujungus ją į bendrą sistemą. Tai drenažo, lietaus nuotekų sistemos, žalieji stogai, žaliosios sienos, medžiai ir žaliosios zonos prie gatvių, visi parkai ir skverai miestuose, vandens telkiniai, šlapynės ar pelkės,“– kalbėjo C. Mossas.

Tokie sprendimai miestuose saugo nuo patvinimo, tačiau kartu – ir nuo sausrų, stabdo klimato kaitos poveikį, gerina oro kokybę, suteikia pavėsį karštais vasaros mėnesiais, negana to, teigiamai veikia miestiečių psichologinę savijautą ir bendrą sveikatą. Tai erdvė poilsiui ar sportui arba tiesiog socializavimuisi su kaimynais.

Nuo „būtų gražu“ iki „būtina“

„Žalioji infrastruktūra saugo bioįvairovę – nes tai floros ir faunos buveinės, taip pat per žaliąsias zonas rūšys gali keliauti iš vienos teritorijos į kitą, ko šiandien miestuose labai trūksta. Beje, žalioji infrastruktūra gali didinti žemės ar nuosavybės vertę, taigi, ir stimuliuoti ekonomiką,“ – pabrėžė pranešėjas iš Britanijos.

Šioje šalyje, skaičiuojama, jog jau daugiau nei 5 milijonai pastatų stovi zonose, kurios gali būti užtvindytos potvynio. Taip pat per paskutiniąsias karščio bangas Didžiojoje Britanijoje mirė apie 1500 žmonių, skaičiuojama, jog artėjančių karščio bangų gali nepakelti dar apie 7000 britų.

„Ir šioje situacijoje gamtiniai sprendimai vis dar suprantami kaip „na, būtų smagu įrengti“, – nerimavo C. Mossas. – Vis dar nėra nuolatinio ilgalaikio finansavimo žaliajai infrastruktūrai, skiriasi jos svarbos suvokimas tarp įvairių savivaldos skyrių.“

*Gamtiniai sprendimai mieste turėtų būti traktuojami ne „gražu pažiūrėti“, bet kaip būtinas miesto infrastruktūros elementas. Solen Feyissa iš Unsplash nuotr.*

Chirstopheris Mossas kartu su kolegomis ruošia 7 gamtinių sprendimų pritaikymo principus, kurie bus skirti nekilnojamojo turto savininkams, savivaldybėms, architektams ir urbanistams.

Miškai ir pelkės jau dabar sugeria ketvirtadalį mūsų išmetamų dujų

Žvilgsnį į Lietuvos situaciją konferencijoje pristatė Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.

„Kai žvelgiame į žemėlapį, žalioji Lietuvos teritorija yra suskirstyta į miškus, pievas, dirbamus laukus, gyvenamosios paskirties žemę, kitos paskirties žemę. Didžiausią potencialą sugerti šiltnamio efektą skatinančias dujas turi miškai, pievos ir pelkės. Ką tai reiškia? Jog jei verčiame miško žemę į dirbamus laukus – emisijas didiname, jei dirbamą žemę paverčiame natūralia pieva – emisijas mažiname,“ – paaiškino L. Paškevičiūtė.

*Linos Paškevičiūtės pranešimas apie skirtingas žemės paskirtis ir kaip šios teritorijos skatina ar stabdo klimato kaitą. Konferencijos stop kadras.*

Lietuva Europos institucijoms rengia ataskaitas apie šiltnamio dujų išmetimus. 2019-ųjų metų šalies ataskaitoje rašoma, jog įvairūs sektoriai išmetė apie 20 000 kilotonų CO₂ekvivalento_,o Lietuvos miškai ir pievos sugėrė arti ketvirtadalio šių išmestų dujų. Žvelgiant į visų Europos šalių ataskaitas galima pastebėti, kad miškai ir pievos daugelyje šalių sugeria didžiausią išmetamų dujų dalį.

„Vis dėlto pelkės daugelyje šalių priskiriamos prie išmetimus didinančių teritorijų. Pelkės ir durpynai neturėtų būti eksploatuojami – šios teritorijos turėtų būti pasitelktos stabdyti klimato kaitą. Natūralūs miškai, pelkės ir pievos turi būti branginami dėl savo savybės natūraliai sugerti klimatą šildančias dujas,“ – sakė Lina Paškevičiūtė.

Ūkinę veiklą įmanoma tęsti ir atkūrus natūralią durpynų būklę

Konferencijoje vykusioje diskusijoje projekto „Klimatosūkis“ atstovas, Vilniaus universiteto mokslininkas Justas Kažys pastebėjo, jog gamta pati pajėgi išspręsti problemas, dėl kurių jau tiek laiko sukame galvą ir diskutuojame. Vienintelis klausimas – kaip grąžinsime gamtą ir žalumą į urbanizuotas teritorijas, betono miestus?

„Pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitą, žaliosios teritorijos gali sugerti iki trečdalio išmetamų klimato atšilimą skatinančių dujų. Neabejoju šiai skaičiavimais, tačiau tokių rezultatų pavyks pasiekti tik tuomet, jei visos šalys susitelks ir taikys gamtinius sprendimus. Kol kas trūksta kompleksinio požiūrio,“ – sakė J. Kažys.

*Diskusijos akimirka: Justas Kažys, Nerijus Zableckis, Ojars Balcers, Paul de Zylva ir diskusijos moderatorė Vaida Pilibaitytė*

Pasak kito diskusijos dalyvio, Lietuvos gamtos fondo pelkių atkūrimo projekto vadovo Nerijaus Zableckio, apie dešimtadalį Lietuvos teritorijos užima durpynai. Tačiau prieš kelis dešimtmečius apie trys ketvirtadaliai durpynų buvo nusausinti ir panaudoti ūkinei veiklai: auginti ūkiniams miškams, kasti durpėms ar tiesiog užsiimti žemės ūkiu..

„Dabar tos nusausintos teritorijos į atmosferą išskiria didžiulius kiekius CO₂. Jei nutrauktume nusausintų durpynų naudojimą, iškart sutaupytume didžiulį kiekį emisijų. Tačiau ūkininkai vis dar gauna išmokas už tai, kad ūkininkautų durpynuose. Nors Vokietija, Nyderlandai rodo sėkmingus pelkininkystės pavyzdžius – kaip ūkininkauti durpynuose, kurie yra įmirkę, kur atstatytas natūralus vandens lygis ir auginami tokie augalai, kurie auga šlapioje aplinkoje. Vėliau tie augalai panaudojami kaip biokuras, pašaras gyvuliams, statybinės medžiagos ir panašiai,“ – pabrėžė N. Zableckis.

*Pūsčios pelkė. Lietuvos gamtos fondo nuotr.*

Miškasodis neatleidžia nuo atsakomybės

Latvijos gamtos fondo atstovas Ojars Balcers teigė, jog Latvijoje durpynų ir pelkių potencialas taip pat yra didelis bei net pusę šalies teritorijos dengia miškai.

„Gamtiniai sprendimai – ne kažkas naujo. Tai tiesiog sprendimai, nuo kurių mes atitolome, tačiau turėtume juos nuolat taikyti: saugoti, atkurti gamtą, – pastebėjo dar vienas diskusijos dalyvis, tvarumo analitikas ir organizacijos „Friends of the Earth“ atstovas Paulas de Zylva. –
Pagaliau tiek verslai, tiek vyriausybės ima suprasti, kad toliau taip tęsti neįmanoma, reikia keistis. Prasideda diskusijos, kaip galėtume ištaisyti tai, kas padaryta. Bet kol vienoje srityje taisome, gal tiesiog užbaikime taršias, žalingas veiklas? Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau ruošiamasi sustabdyti durpynų pardavimą privatiems asmenims, taip pat planuojami efektyvesni pastatai, planuojama neberemti ūkininkų, kurie gausiai naudoja trąšas ir visiškai nualina dirvožemį.“

Vis dėlto, jis nerimavo, jog pasinaudodamas tuo, jog pasodintas miškas sugeria CO₂, verslas gali pagrįsti savo neveiksnumą ir vengti rimtesnių pokyčių.

*Pasak Britanijos nevyriausybinės organizacijos atstovo, verslams negalima leisti išsisukti vien su miško sodinimu. Joel Swick iš Unsplash* nuotr.

„Pavyzdžiui, Londono Heathrow oro uostas nori pradėti didžiulį plėtros projektą ir tarsi išpirkdamas daromą žalą, investuoti į durpynų, pelkių atkūrimą. Aš sakyčiau, taip neveikia. Verslui negali būti leista „išsisukti“ su miškų sodinimu ar investicijomis į žaliąsias zonas. Jie turi būti atsakingi už emisijas savo sektoriuje! Matome, kad kai kurie net neplanuoja mažinti savo emisijų, tik skelbiasi, kaip sodina miškus. Tai nėra sąžininga, nes tai gali sukelti papildomų problemų tolimoje perspektyvoje. Beje, verslai turėtų jausti ir vartotojų spaudimą šioje srityje, nes turime paskutinį dešimtmetį padaryti teisingus sprendimus,“ – ragino Paulas de Zylva.

Jis pabrėžė, kad medžiai turi būti sodinami tam numatytose teritorijose, nes tai darant padrikai miškai gali ir nepadėti sumažinti klimato kaitos poveikio.

„Štai todėl man nelabai patinka žongliravimas statistika. Nes gali paimti mažiausią statistikos detalę ir pagrįsti bet ką, ką nori įrodyti. Jei nėra kompleksinio sprendimo – idėja neveiks,“ – pridūrė Lietuvos gamtos fondo projekto „Klimatosūkis“ atstovas Justas Kažys.

Tačiau Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis teigė, jog emisijų išpirkimas gali būti laikinas sprendimas verslui.

„Anglies pėdsako, savo emisijų kuriamų emisijų išpirkimas, investuojant į gamtinius sprendimus, verslui gali būti laikinas sprendimas tol, kol bus pakeistos gamybos technologijos,“ – sakė Lietuvos gamtos fondo projekto „LIFE Peat Restore“ vadovas Nerijus Zableckis.

Laužome ietis, nors pokyčiams beliko geras dešimtmetis

Diskusijos dalyviai renginį baigė įžvalgomis, jog turėtume daugiau dėmesio skirti atkurdami CO2 natūraliai sugeriančias teritorijas, tačiau nesitikėti, jog jos mus išgelbės. Ir galiausiai bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos krizę.

„Reikia įvairių sektorių įsitraukimo – ne tik nevyriausybinių organizacijų. Lietuvoje, tiesą sakant, neturime tiek daug mokslinių tyrimų rezultatų – mums vis dar trūksta mokslinių įrodymų, kad naudodami gamtinius sprendimus, mes iš tiesų išspręstume klimato kaitos problemą,“ – sakė Lietuvos gamtos fondo Nerijus Zableckis.

„Manau, jog investicijos į gamtines teritorijas, jų atkūrimą turėtų išaugti. Kita vertus, negalime užsikabinti ir įtikėti, kad vien pelkių atkūrimas, miškų sodinimas mus išgelbės. Diskusijoje buvo užsiminta ir apie aviaciją – mes tikrai per daug skraidome, šis sektorius išmeta per daug – ir šie išmetimai turėtų būti mažinami,“ – sakė Latvijos gamtos fondo atstovas Ojars Balcers.

„Manau, didelė problema yra stiprus pasipriešinimas iš žemės ūkio sektoriaus, iš ūkininkų. Mes vis dar laužome ietis, kovojame, nors jau reikėtų sujungti jėgas ir pradėti veikti,“ – sakė Lietuvos gamtos fondo projekto „Klimatosūkis“ mokslininkas Justas Kažys.

Visą renginį galite pažiūrėti puslapyje www.climateaction.lt

Pradinis

Lietuvių nuomonė apie klimato kaitą: domisi galimais sprendimo būdais, bet širsta vos išgirdę apie „mėsos mokestį“

2021-03-01

Jaunoji klimato kaitos ambasadorė Diana Samulionytė

„Klimato kaita“ – šiandien tokią frazę girdime beveik kiekvieną dieną ir labai skirtinguose kontekstuose. Dažniausiai – iš gerai žinomų šalies ir pasaulio žmonių: mokslininkų, politikų, visuomenininkų. O ką apie ją mano eilinis šalies pilietis, kurio darbas su gamtos tyrimais ar klimato politikos formavimu niekaip nesusijęs?

Vilniaus universiteto meteorologijos ir hidrologijos specialybės studentė Diana Samulionytė visus metus nuo 2019-ųjų gruodžio stebėjo lietuvių pamėgtą socialinį tinklą „Facebook“, naudodama „SentiOne“ įrankį. Tai – dirbtinio intelekto socialinio klausymosi įrankis, kuris taip pat yra naudojamas „Klimatosūkio“ projekte visuomenės nuotaikoms įvertinti.

Klimato kaita rūpėjo tol, kol užgriuvo pandemija

Per minėtą laikotarpį buvo sekamos keturios frazės: „klimato kaita“, „globalinis atšilimas“, „iškastinis kuras“ ir „medžių kirtimas“. „SentiOne“ įrankis, per vienerius metus rado net 5 219 įrašų su šiais žodžiais. Populiariausi naujienų puslapiai, kuriuose buvo minimos minėtos frazės buvo Lrt.lt, „Aplink ir ratu“, „Neįtikėtini faktai“, Lrytas.lt, Delfi.lt. Žmonės tris iš penkių kartų savo įrašuose tiesiog dalinosi nuorodomis į šias internetines svetaines.

Per metus užfiksuotas vienas laikotarpis, kuomet tris mėnesius iš eilės šių frazių vartojimas augo: nuo gruodžio iki vasario mėnesio pabaigos. Tuomet kovo mėnesį labai staigiai krito – kaip tik tuo metu, šalyje buvo fiksuojami pirmieji koronaviruso atvejai ir įvestas visuotinis karantinas.

Kitas šių frazių vartojimo padažnėjimas užfiksuotas 2020 m. liepos mėnesį. Per vieną mėnesį užfiksuota 450 nauji įrašai (beveik 9 proc. viso metinio skaičiaus). Liepos mėnuo išsiskyrė ir tuo, kad pagal „SentiOne“ filtrą „įtakos balai“ (kurie priklauso nuo to, kiek įrašu buvo domėtasi ir kaip tikėtina, kad jis bus matomas), rasti 6 populiariausi straipsniai iš kurių 5 aprašė tą pačią aktualiją – klimato aktyvistei G. Thunberg suteikta 1 mln. eurų premiją už nuopelnus žmogiškumui.

Kai kuriomis „iš viršaus“ nuleidžiamomis priemonėmis lietuviai piktinasi

Iš komentarų skaičiaus, galima daryti išvadą, kad „Facebook“ naudotojus klimato kaitos tema sudomina tuomet, kai straipsniuose kalbama ne apie pačią klimato problemą, bet apie jos sprendimų būdus, kurie gali turėti įtakos visuomenės įpročiams ar patogumui, taip pat apie Lietuvos valstybės lėšas, skiriamas kovai su klimato kaita. Lyginant sausio ir vasario mėnesio populiariausių straipsnių antraštes, straipsniai, kurie kalba apie pačią klimato kaitos problemą sulaukia vidutiniškai 30 komentarų, o straipsniai apie sprendimo būdus, kurie iš esmės pakeistų visuomenės įpročius – 53 komentarų.

Vasario mėnesį, vieni populiariausių straipsnių buvo: „Profesorius paneigė paskelbtus mitus apie klimato kaitą Lietuvoje: iki teisybės – toli“ ir „ES gali būti pradėtas svarstyti „mėsos mokestis“. Įrašas apie mitus susijusius su klimato kaita susilaukė tik 32 komentarų, kai įrašas apie „mėsos mokestį“ – dvigubai daugiau.

„SentiOne“ programa taip pat leidžia įvertinti ir visuomenės nusiteikimą dėl aptariamo reiškinio. Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 gruodžio pradžios iki 2020-ųjų gruodžio pradžios) vyravo neutralios nuomonės apie klimato kaitą – jos sudarė beveik 61 proc. Neigiamos nuomonės sudarė 15 proc. (803 paminėjimai), o teigiamos – 24 proc. (1270 paminėjimai).

Beveik visi pasidalinimai internetinių portalų nuorodomis „Facebook“ puslapyje fiksuojami kaip neutrali emocija. Pagal „SentiOne“ įrankį, įraše apie klimato kaitos mitus ir „mėsos mokestį“ vyrauja neutralios nuomonės, tačiau peržvelgus straipsnių komentarus galima pastebėti, kad temoje apie „mėsos mokestį“ vyrauja neigiamos nuomonės, kuriose vartotojai piktinasi jog mokestis klimato kaitos nesustabdys, o ir pats mėsos vartojimas nėra susijęs su klimato kaita. Įraše apie klimato kaitos mitus, komentuojama, jog dėl besikeičiančio klimato nieko nepadarysi, „nepapūsi prieš vėją“, o straipsnyje kalbinamas mokslininkas – vienintelis iš nedaugelio, suprantančių, kad visa klimato kaita yra natūralus dalykas: „Viskas vyksta natūraliai ir nieko mes nepakeisim, teisus profesorius.“

*Vis dar yra tikinčių, jog klimato šiltėjimas – natūralus reiškinys. William Bossen tirpstančių ledynų nuotrauka iš Unsplash.com*

Tačiau atsiranda prieštaraujančių profesoriui klimato kaitos neigėjams: „Ir sutapk tu man? Žmonijos keliama veikla su natūraliai žemėje vykstančiais procesais. Žmonija paleido milžiniškus kiekius CO₂, o žemė pradėjo eilinį savo ciklą šiltėjimo link. Na ir sutapimai. Manau, kad tokių profesorių tik daugės. Jeigu tai natūraliai vykstantys procesai žemėje, tai yra priežastys. Kur hipotezės, prielaidos? Dabar tik išvados, kad keitėsi praeityje.“

Aistras kursto Gretos Thunberg pavardė

Liepos mėnesį, populiariausiuose straipsniuose vyrauja bendra tema – G. Thunberg gauta 1 mln. eurų premija už nuopelnus žmogiškumui. Nors tema, apie kurią rašoma, nėra tiesiogiai susijusi su klimato kaita, tačiau Greta Thunberg per kelerius metus tapo viena iš pagrindinių kovos su klimato kaita vedlių. Lyginant populiariausius straipsnius per visą stebėjimo laikotarpį, didesnio komentarų skaičiaus ir dėmesio susilaukė tie, kuriuose minima G. Thunberg pavardė – per 7 straipsnius buvo 610 komentarų, o panašia tema susijusių straipsnių grupelė (pinigai ir būdai skirti kovai su klimato kaita) per tuos pačius mėnesius susilaukė 546 komentarų.

Įrankio „SentiOne“ duomenimis, didžioji dauguma liepos mėnesio komentarų yra neutralūs – beveik 60 proc., neigiamų komentarų yra tik 18 proc. Vis dėlto, skaitant visus liepos mėnesio komentarus, galima pastebėti, kad didžioji dalis jų iš tiesų yra neigiami. Neigiamuose komentaruose pašiepiama G. Thunberg psichikos būklė, tai, kad septyniolikmetė nelabai ką supranta ir tarptautinėse konferencijose savo kalbas skaito iš lapo. Taip pat komentatoriai leidžiasi į pasvarstymus, jog už „parėkavimus“ ji gauna premijas, o tokius dalykus galėtų padaryti bet kas: „Ir kaip motyvuoti jaunimą dabar mokintis, kai čia kažkokia nei mokslo, nei žinių neturinti, nieko nebaigusi gauna milijonus už kažkokias kalbas kurias jai kažkas parašo“.

*Gretos Thunberg portretas ant pastato sienos. Nuotrauka* *Aslıhan Altın iš Unsplash*

Vis dėlto teigiamuose komentaruose G. Thunberg yra ginama – kad nėra daug tokio amžiaus jaunų žmonių, kurie taip gerai suprastų klimato kaitos žalą, kad reikia didžiulės drąsos kalbėti prieš didžiųjų šalių lyderiams ir stebint daugybei pasaulio žmonių: „ <…> surask toki vaiką, kuris taip puikiai suprastų gamtos veiksnius, jų įtaka ekosistemai ir jos ardymui…Va būtent tokio amžiaus būdami vaikai net nežino kas yra gamta (visapusiškai), manyčiau mums visiems reikia pasimokyti iš Gretos ir pradėti gamtą saugoti ne kalbėdami apie Kinija ar Amerika, o kiekvienam pažvelgti į save ir savo veiksmus bandant išsaugoti gamtą.“, „Na galime piktintis arba pritarti. Bet tokie žmonės reikalingi, kad atkreiptų visų kitų dėmesį ir sutelktu bendrus tikslo siekėjus, iškeltų problema į viešumą. Dabar visi pamatę Gretą pagalvoja apie žalą aplinkai…“

Apibendrinant, galima pastebėti, kad per vienerių metų laikotarpį išsiskyrė vienas ryškus laikotarpis (mėnesiais iki pandemijos pradžios), kuomet keturios frazės, susijusios su klimato kaita buvo vartojamos itin dažnai. Taip pat frazių vartojimas kilo liepos mėnesį. Pagal „SentiOne“ įrankį lietuviškame „Facebook“ pagrindinė vyraujanti nuomonė apie klimato kaitą yra neutrali, tačiau peržiūrint komentarus galima pastebėti, jog dauguma programos priskirtų teigiamų ir neutralių komentarų išties yra neigiami.

Artimiausiu metu, Europai siekiant tapti klimatui neutraliu žemynu, matyt, pasirodys daugiau straipsnių, aprašančių naujas taisykles ar apribojimus, kurių reikės tam, kad visi bendrai sumažintume CO₂ ir kitų klimatą šildančių dujų išmetimus. Tačiau svarbu ne tik skelbti apie drastiškus klimato kaitos padarinius, tačiau ir pasiūlyti sprendimų, kaip visi kartu galime stabdyti šį procesą. Jei jums įdomu – skaitykite klimatosukis.lt ir čia mes sieksime dalintis pozityviomis naujienomis bei galimais sprendimais.

Pradinis

Pelkės – klimato ir daugybės retų rūšių saugotojos

2021-02-02

Nuo seno pelkės saugojo mūsų protėvius nuo priešų, paslėpdamos juos kemsynuose ir leisdamos ištrūkti iš pavojaus jiems vieniems žinomais takais. Šiandien jos ir vėl mus gelbėja – nes miškai ir šlapios pelkės yra tos teritorijos, kurios padeda kovoti su klimato kaita, gerina vandens kokybę ir reguliuoja vietos orų temperatūrą, be to, tampa namais daugybei retų rūšių. Vasario 2-ąją švenčiama Pasaulinė pelkių diena, todėl verta prisiminti, kokius gerus darbus gamtai dirba pelkės, tiesiog tyvuliuodamos Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos regionuose.

Kodėl pelkių reikšmę prisimename būtent vasario 2-ąją? 1971 m. vasario 2 d. Ramsare (Izraelis) 18-ka pasaulio valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją, dar vadinama Ramsaro, kuria įsipareigojo saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir šlapynes. Visos jos vadinamos bendru šlapynių pavadinimu – tai ir žemapelkės, tarpinio tipo pelkės, aukštapelkės, nendrynai, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai, nuolat ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telkšo arba prateka vanduo, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar net sūrus.

Šiandien šią sutartį jau yra pasirašiusi 171 pasaulio šalis. Lietuva prie jos prisijungė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapžemės: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija ir Ramsaro konvencijos sekretoriatas kasmet skelbia naują Tarptautinės pelkių dienos temą. 2021-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema – „Pelkės ir vanduo“.

SPUSTELĖJĘ ŠIĄ NUORDĄ galite peržiūrėti mūsų paruoštą trumpą video klipą apie pelkių gyventojus ir svarbą

Pelkėse rečiau lankosi žmonės – todėl jos ideali vieta paukščiams, augalams ir ropliams

Praėjusiame amžiuje pelkės buvo intensyviai sausinamos ir eksploatuojamos, kasamos durpės. Laimei, sugriuvus Sovietų sąjungai durpių poreikis krito.

Pelkių ekosistemos, neabejotinai svarbios tiek gamtos, tiek žmogaus gyvenime. Natūralios pelkės Lietuvoje šiuo metu užima 2,7% (arba daugiau nei 178 tūkstančius hektarų) teritorijos.

Apie du trečdalius Lietuvos pelkių yra ežerinės kilmės. Seklūs ežerai užpelkėja pakrančių augalijai – nendrėms, meldams ar švendrams – plintant nuo ežero pakraščio jo vidurio link. Pelkės niekada netraukė būrių dvikojų lankytojų nei medkirčių, todėl jose gana ramiai netrikdomos gali klestėti įvairios rūšys.

Kiminai - pelkių augalas — *Kiminai – pelkių augalas. Lietuvos gamtos fondo nuotr.*

Su pelkių ekosistemomis susijusios beveik visos Lietuvoje aptinkamos roplių rūšys, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvos sąrašą įtrauktas balinis vėžlys (Emys orbicularis). Pelkėse taip pat peri kelios dešimtys į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių.

Todėl šiandien turime įsipareigoti saugoti ir žingsnis po žingsnio atkurti pelkes – juk jos vyravo senovės Lietuvos kraštovaizdyje! Be to, jos yra vienos produktyviausių ir vertingiausių pasaulio ekosistemų.

Klimato ramintojos – gali apsaugoti tiek nuo potvynių, tiek nuo sausrų

Nors pasaulyje pelkės užima vos 3 % sausumos ploto, tačiau durpių kloduose – natūraliose milžiniškose organinės anglies saugyklose – slypi apie 30 % planetos dirvožemyje sukaupto anglies kiekio. Jei jos bus nusausintos (arba natūraliai išdžius dėl šylančio klimato), anglies dvideginis ir kitos šiltnamio efektą skatinančios dujos bus paleistos į atmosferą.

Pelkės taip pat svarbios gėlo vandens valymui (gerina vandens kokybę bei akumuliuoja teršalus, ypač intensyvios žemdirbystės regionuose) ir kaupimui (natūralios pelkės gali mus apsaugoti tiek nuo potvynių, tiek nuo sausrų ir durpynų gaisrų).

Jose natūraliai auga, arba žemės savininkai gali auginti augalus, kuriuos galima naudoti kap kurą, pašarų, statybinių medžiagų gamybai, maisto ir farmacijos pramonėse, amatininkystėje.

*Pūsčios pelkė žiemą. Lietuvos gamtos fondo nuotr.*

Pelkės tarsi stabilizuoja vietovės orą: mažina temperatūros svyravimus, didina oro drėgnumą ir rūkų tikimybę, gerina oro kokybę.

Lietuvos gamtos fondo specialistai atkuria Amalvos (215 ha), Sacharos (88 ha) ir Pūsčios (80 ha) pelkes bei išeksploatuotą Aukštumalos durpyno dalį (10 ha). Darbai apima beveik 400 ha sausinimo ir durpių gavybos anksčiau pažeistų pelkių.

Anksčiau Lietuvos gamtos fondo specialistai kviesdavo gamtos mylėtojus į ekskursiją po pelkę arba netgi į neįprastą talką – pelkėje kiminų sodinti. Deja, šiemet, švęsdami Pelkių dieną – vasario 2-ąją, tegalime pasigrožėti užfiksuotais vaizdais ir virtualiai paklausyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos renginio, kuriame pranešimus skaitys Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai dr. Leonas Jarašius ir dr. Jūratė Sendžikaitė.

*Čepkeliuose augančios spanguolės. Dzūkijos nacionalinio parko nuotr.*

Pradinis

Pastarąją savaitę Lietuvą sukaustė seniai matyta minusinė temperatūra. Aaron Burden nuotr. iš Unsplash.com

-17 °C ar +3 °C – kokia lietuviška žiema naudingesnė gamtai ?

2021-01-19

Po itin šilto 2020-ųjų sausio girdėjome įvairių mokslininkų perspėjimų, kaip šiltos žiemos iškreipia gamtos ciklus: nesant sniego vandeniu nepasipildo upės bei grutiniai vandenys, per anksti išsprogsta augalų pumpurai, atsibunda žiemos miegu įmigę gyvūnai, džiūgauja musės, uodai ir mediena mintantys kenkėjai. Bet kai užgriūna beveik savaitę besitęsiantys stiprūs šalčiai – ar tokia temperatūra ne pražūtingesnė? Ar tokiame šaltyje nežūsta dalis gyvūnų ar augalų? Atsakymo teiravomės trijų mokslininkų.

Kai yra puraus sniego – šalčiai ne tokie ir baisūs

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Alius Ulevičius svarstė, jog šiemet sinoptikai prognozuoja „normalų“, tai yra tikrą žiemišką sausio mėnesį.

„Taip geriau augalų pumpurams: „užmigę“ ir šaltajam sezonui pasiruošę pumpurai su didesne gyvybine jėga išsprogsta pavasarį. Kai žiema šilta, jie tarsi ant ribos – susprogti ar ne? Todėl staigiai atšalus tokie pumpurai yra lengviau pažeidžiami. Mūsų vietiniai augalai jau prisitaikę prie tokių (temperatūros, – red. past.) svyravimų, bet, pavyzdžiui, sėklų ir vaisių derliui dideli šalčiai gali turėti neigiamos įtakos,“ – sakė prof. dr. Alius Ulevičius.

Jo teigimu, visa gyvybė, kuri yra po sniegu, ramiai ir saugiai žiemoja, nes ten temperatūros svyravimai ženkliai mažesni.

„Blogiau, kuomet įvyksta staigūs atodrėkiai, naikinantys sniego dangą, o po to vėl stipriai šąla,“ – sakė mokslininkas.

Jis nuramino, jog gyvūnams tokie šalčiai nėra baisūs. Žiemiški kailiniai ir plunksnų apdaras – šilti, svarbu, kad maisto netruktų.

*Elniniai žvėrys šaltį ištveria, tačiau stora sniego danga, ypač apledėjusi, juos gali priversti pabadauti.* *Misael Moreno nuotr. iš Unsplash.com*

„Tiesa elniniams žvėrims, ypač stirnoms, stora sniego danga gali turėti neigiamos įtakos, bet tik tuomet, kai sniego daug ir ant jo susiformuoja kieta apledėjusi pluta. Bet taip nutinka nebent antroje žiemos pusėje, o dabar, kai sniegas purus ir negilus – jokių problemų. Tie, kas pasilieka žiemoti, maisto susiranda. Mažiems peliniams graužikams ir kirstukams – tikras rojus po sniegu: šilta, lengva tunelius sniege rausti, ant užklotos žemės nesunku susirasti maisto,“ – sakė prof. dr. A. Ulevičius.

Labiausiai kenkia staigūs temperatūros svyravimai

Kelerius metus skambėjo mokslininkų perspėjimai, kad šiltas žiemas lengviau ištveria įvairūs kenkėjai. Tačiau tie, kurių verčiau niekada nesusitiktume, deja, ištvers ir šį šaltį.

„Vargu, ar nuo tokių šalčių sumažės erkių – jos žiemoja dirvos paviršiuje ir, jei sniego pakanka, jos jaučiasi komfortiškai,“ – sakė Vilniaus universiteto mokslininkas.

Kam dideli šalčiai iš tiesų gali būti gybybės ar mirties klausimas – tai nedidelių ežerėlių ar tvenkinių žuvims. Stovinčio vandens telkiniuose, ypač sekliuose, storas ir gausiai apsnigtas ledas gali būti žuvų dusimo priežastimi, nes fotosintezė nevyksta, o esamas deguonis naudojamas organinių medžiagų skaidymui, jo palaipsniui mažėja.

*Užšalęs ežeras. Aaron Burden nuotr. iš Unsplash.com*

„Sakyti, kad staigiai nukritusi temperatūra būtų kažkam gamtoje naudinga, ne visai tikslu. Sakyčiau staigūs svyravimai yra daugiau žalingi nei naudingi. Tai ir vadinama klimato anomalijomis. Šylant klimatui anomalijų dažnėja, dalis organizmų prie to prisitaiko, dalis išgyvena sunkiau. Prie pastarųjų priskirčiau egzotinius svetimkraščius organizmus,“ – pokalbį užbaigė prof. dr. Alius Ulevičius.

Šaltis saugo vietines rūšis nuo „užsieniečių“

Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Arbačiauskas pastebėjo, jog įvairių rūšių paplitimą lemia ne tik vidutinės bet ir ekstremalios temperatūros. Kitaip tariant, rūšys, kurios gyvena Lietuvoje, yra prisitaikę prie lietuviškų žiemų. Kai šiame regione žiemos šyla, kyla rizika, kad galime sulaukti įvairių šiltesnį klimatą mėgstančių „svečių“.

„Galima teigti, kad bendrijos, kurios evoliucionavo tam tikromis klimatinėmis sąlygomis tų ekstremalių klimatinių įvykių yra saugomos nuo kitos evoliucinės kilmės rūšių invazijų,“ – rašė mokslininkas.

Taigi, šiltos žiemos į Lietuvą gali „prikviesti“ kitokių vabzdžių, augalų ar gyvūnų. Tarp jų gali būti ir nemaloniai kandančių ar vietines rūšis naikinančių padarų.

*Sušalęs muilo burbulas. Aaron Burden nuotr. iš Unsplash.com*

Staigiai kintant temperatūrai gali suskilti kai kurių rūšių medžiai

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis laikėsi pozicijos, kad dideli šalčiai nėra naudingi gamtai.

„Žemesnė nei -25 °C oro temperatūra priskiriama prie pavojingų meteorologinių reiškinių, o speigas, kai minimali oro temperatūra nukrenta žemiau -30 °C jau yra stichinis meteorologinis reiškinys. Sausio 17-18 d. rytiniuose ir šiaurės rytiniuose Lietuvos rajonuose buvo panaši temperatūra. Teigti, kad pavojingi ar stichiniai meteorologiniai reiškiniai reikalingi gamtai, nėra jokio pagrindo. Žemesnė nei -25 °C temperatūra yra pavojinga kai kurioms vaismedžių ir vaiskrūmių veislėms bei dekoratyviniams augalams, t.y. jų antžeminėms dalims. Šiuo metu susidariusi 8-17 cm sniego danga yra pakankamo storio, kad apsaugotų žiemkenčių pasėlius ir vaismedžių šaknis,“ – kalbėjo prof. dr. A. Bukantis.

Pasak profesoriaus, vis tik Lietuvos klimato sąlygomis medžiai dažniau nukenčia nuo staigų temperatūros svyravimų negu nuo ilgalaikių speigų – ką minėjo ir prof. dr. Alius Ulevičius.

„Žiemą, staiga keičiantis temperatūrai, susidaro galingos įtempimo jėgos, dėl kurių išilgai skyla kietųjų lapuočių (ąžuolo, uosio, klevo) kamienai. Iš vietinių medžių labiau nukenčia tie, kurių paplitimo arealas nusitęsęs pietų kryptimi, pavyzdžiui, skroblo, ažuolo, uosio. Toliau į šiaurę išplitę medžiai (pušis, kadagys, drebulė, beržas) šalčiui yra atsparesni,“ – sakė mokslininkas.

Jis pridūrė, jog žemesnė nei -20 °C temperatūra taip pat pavojinga Lietuvoje žiemojantiems paukščiams bei dėl įvairių priežasčių pasilikusiems žiemoti paukščiams migrantams.

Apibendrinus mokslininkų įžvalgas galima teigti, kad stipresnis šaltukas nėra pavojingas, jei šąla palaipsniui ir žema temperatūra nesilaiko ilgai. Blogiau – temperatūros „amerikietiškieji kalneliai“, kai šaltuką staiga keičia atodrėkis, o dar už kelių dienų viską vėl sukausto ledas. Itin didelius temperatūros skirtumus bei dažniau pasikartojančius svyravimus nulemia klimato kaita. Todėl verčiau dėti pastangas, kad lietuviška žiema išliktų žiemiška, su nedidele nuolatine minusine temperatūra ir sniego danga.

Pradinis

Šventės pasibaigė – kur dabar yra jūsų megztinis su elniukais?

2021-01-07

Jaunoji klimato kaitos ambasadorė Justė Aleksaitė

Jau daugelį metų kalbame apie klimato kaitos poveikį Lietuvai, senkančius vandens telkinius ir keistus orų ekstremalumus, tokius kaip karščio bangos ar iš niekur nieko kilęs speigas. Tačiau tuo pat metu per ir po švenčių išmetame daug mums nereikalingų, vieną kartą panaudotų daiktų, tokių kaip dovanų pakavimo popierius, šventinės tematikos dekoracijos, drabužiai. Šios šiukšlės taip pat prisideda prie bendro klimato atšilimo, nes joms pagaminti reikėjo energijos, o naudą nešė vos kelias savaites.

Kalėdų metas mums asocijuojasi su laukimu, jis simbolizuoja meilę, džiaugsmą. Tačiau retas susimąsto apie ne tokias smagias pošventinio laikotarpio pasekmes. Ypatingai apie poveikį mūsų vienintelei planetai – Žemei. Prieš Kalėdas miestai įnirtingai renka gražiausią Kalėdinę eglę, žmonės puošia savo namus, perka šventiškus megztukus su elniukais, plastikinius lankelius su ragučiais, raudonas elfų kepuraites ir kitokią sezoninę atributiką.

Daugumai, šis apsipirkinėjimas, yra beveik priklausomybė. Mes džiaugiamės nusipirkę naują rūbą ar dekoro detalę, tačiau šis jausmas nėra ilgalaikis. Šiais laikais visko norime greitai, kaip užsisakę kažką internetu, visuomet nekantriai laukiame to momento, kada ši prekė atsidurs prie mūsų durų slenksčio. Bet ar pagalvojate, kad įsigytas daiktas turėtų tarnauti taip ilgai, kad net jį perleisitumėte savo anūkams? Toks būtų ilgalaikis, „tvarus“ džiaugsmas. Nešioti drabužį, kol jis suplyš ir bus tinkamas tik grindims namuose plauti – tai yra pasiryžimas ir tikras, ilgalaikis laimės pojūtis, jog esi atsakingas už savo daiktus ir panaudojai juos tam, kam jie buvo skirti.

*Tradicinį kasdienį megztinį paversti kalėdiniu gali šventinių lempučių girlianda. O po kalėdinio vakarėlio ją galima užvynioti ant eglutės.*
*(Skön Communication/Unsplash.com nuotr.*)

Žmonėms be saiko vartojant, papuolame į uždarą ciklą, kai daiktą nusiperkame, panaudojame vieną ar, geriausiu atveju, porą kartų ir jo atsikratome.

Šis nesibaigiantis ciklas per šventes sukasi dar intensyviau. Dauguma mūsų nuperkamų dovanų yra pagamintos iš plastiko, sintetinių medžiagų. Net tie šypseną keliantys megztiniai su elniukais gaminami iš akrilo, vadinasi, ilgai nesuyra ir po kiekvieno skalbimo mažomis sintetinio pluošto dalelėmis teršia nuotekas ir šalies vandens telkinius, o galiausiai lieka dūlėti sąvartynuose šimtus metų. Beje, o kur šiuo metu yra jūsų megztinis su elniukais?

Pirkdami šias pigias ir tik vieną mėnesį aktualias garderobo detales ne tik skatiname klimato kaitą, tačiau ir nesąžiningą, dažnai nelegalią darbo rinką trečiojo pasaulio šalyse, kuomet vaikai ir moterys dirba dienomis ir naktimis, beveik be užmokesčio už riekę duonos ir stiklinę vandens.

Alternatyvų, kaip gali prisidėti prie ekologiškesnio pasaulio kūrimo ir šventiniu laikotarpiu, yra begalės – bet koks Tavo žingsnis link klimato kaitos stabdymo skatina ir kitus pasistengti.

Pavyzdžiui, kodėl nepapuošus namų džiovintų vaisių, cinamono girliandomis ar eglutės – naminiais meduoliais? Namai skaniai kvepės ir panaudojęs papuošimus juos arba suvalgysi (meduolių atveju), arba pasidėsi į spintą kitiems metams. Jei praėjusių metų dekoracijos ar garderobo detalės atsibodo, su draugais keiskis sena šventine atributika. Gausi kažką naujo ir neteršdamas gamtos atsikratysi pabodusiais suvenyrais, žaisliukais ar stiliaus detalėmis. O jei tikrai neatsispiri pagundai nusipirkti drabužį arba aksesuarą – rinkis tai, ką galėtum įkomponuoti į savo garderobą visais metų laikais, pavyzdžiui raudonai žali auskarai tinka ir šventėms ir tikėtina, pavyks priderinti juos prie kasdienės aprangos.

Kiekviena problema yra išsprendžiama, jei to tik norime ir stengiamės. Taip ir su atliekomis švenčių metu. Visi galime prisidėti ir pagelbėti ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms gyventi žalesnėje Žemėje, ir vis dar švęsti Kalėdas užuodžiant tikrų eglučių kvapą.

Pradinis

Įteiktas Vilniaus klimato kaitos orientacinio prizas – elektrinis paspirtukas

2020-12-17

Vilniaus klimato kaitos orientacinis – daugiau nei du mėnesius trukęs žaidimas, kurį Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamo projekto „Klimatosūkis“ komanda netyčia pritaikė ir karantino sąlygoms. Orientacinio punktus buvo galima pasiekti žaidžiant individualiai, sekant atsiveriančias naujas užuominas mobiliojo telefono ekrane. Žaidimas nebuvo itin lengvai įveikiamas: tai rodo statistika, jog jį pradėjo daugiau nei 74 komandos, o finišavo – tik kiek daugiau nei 10.

Tačiau organizatoriai ištvermingiausiems paruošė saldų ir, žinoma, CO2 išmetimus padėsiantį mažinti prizą – elektrinį paspirtuką „EMScooter Extreme-X121“ iš parduotuvės Varome.lt. Neseniai šiuo paspirtuku išriedėjęs orientacinio laimėtojas Evaldas dalinasi savo įspūdžiais.

Evaldas 10-ies punktų orientacinio trasą dviračiu įveikė vos per 3 valandas – sakė stengėsi minti, pernelyg ilgai nespoksoti į telefoną, nes oras jau buvo žvarbokas.

Klaidino neįspėtas Vilniaus kalnas ir naujų dviračių takų gausa

Viena sunkiausiai įveikiamų žaidimo užuominų daugeliui buvo „Vieta, į kurią užkopęs supranti, kokios besniegės tapo žiemos Lietuvoje“. Evaldas prisimena, jog jam dingtelėjo, kad besniegės žiemos reiškia nusekusias upes, o Neries nusekimas turėtų matytis nuo Gedimino kalno viršūnės.

„O draugas, su kuriuo važiavau, sako – „taigi bus Liepkalnis“. Atrodo, kad taškai buvo labai nutolę vienas nuo kito, galvojome, oi, bet kiek mes čia užtruksim? Tačiau nutolę buvo tik pirmieji taškai, vėliau labai greitai pavyko juos „susirinkti“ centre,“ – prisiminė paspirtuko laimėtojas.

*Evaldo finišo taške užfiksuota nuotrauka. Asm. archyvo nuotr.*

Antra sunkiai įveikiama užuomina buvo „naujausias dviračių takas Vilniuje“. Kadangi sostinė šiemet iš tiesų pasistengė nutiesti daug dviračių takų, Evaldas blaškėsi tarp kelių lokacijų.

„Jau buvome įlindę į savivaldybės puslapį ir nagrinėjome oficialias dviračių takų pridavimo datas. Vėliau kitos užuominos buvo labai lengvos, kad ir „Vasaros liūtis + svarbiausias Lietuvos serveris“ – šitą, manau, visi žino,“ – šypsosi Evaldas.

Vyras atskleidė, kad dalį vietų žinojo todėl, kad pats gyvena Šeškinėje – o dalis orientacinio žaidimo taškų išdėstyti arčiau miesto centro.

Evaldui naujovė buvo, šiųmetinė savivaldybės iniciatyva nepjauti kai kurių pievų. Ši paprastai įgyvendinama idėja padeda sugerti tiek lietaus vandenį, tiek didina bioįvairovę urbanizuotose teritorijose.

*Taip atrodė žemėlapis su visais įveiktais punktais mobiliojo telefono ekrane. „Klimatosūkis“ nuotr.*

Aktyvus pašnekovas prisipažino, jog jam yra tekę praeiti po žeme nutiestais Vilniaus lietaus kanalizacijos tuneliais. Jie – didžiuliai, galima eiti pilnai išsitiesus ir dar lieka gerokai erdvės virš galvos. Tokių tunelių reikia, nes mieste klojant kietąsias dangas, lietaus vanduo niekur negali susigerti, reikia gigantiškos požeminės infrastruktūros jam nuvesti į Neries upę. Nešienautos pievos, ypač tokiose kalvose, kaip Šeškinės, padeda bent šiek tiek sulaikyti kritulių vandenį – tai vienas iš sprendimų, leidžiančių didmiesčiams prisitaikyti prie klimato kaitos.

Parkingo vietoje laiko dviračius

Vilniaus klimato kaitos orientacinio žaidimo laimėtojas yra dviračių sporto ir kitų fizinės ištvermės reikalaujančių renginių mėgėjas ir dažnas dalyvis.

„Dabar visos varžybos vyksta elektroninėje erdvėje. Tiesą sakant, tokios rungtys ar žaidimai, kaip šis orientacinis – vieni iš nedaugelio likusių smagumų, kai gali nekontaktuodamas su kitais žaisti, pamatyti, kažką sužinoti. Dabar, į lapkričio pabaigą, bėgimų, dviračių maršruto atsirado vis daugiau. Žmonėms juk vis tiek reikia kažkaip išsidūkti, išsilakstyti,“ – svarsto Evaldas.

Pašnekovas taip pat kasdien, nepaisant lietaus ar net sniego vyksta į darbą dviračiu. Automobilio jis apskritai atsisakė.

„Vis dar turiu parkingo vietą… kuri yra visa užstatyta dviračiais! Tai – labai patogus transportas, dviratį gali bet kur pasistatyti, jis nesukuria „kamšaties“ mieste. Na, jau blogiausiu atveju – „City bee“ ar „Spark“ automobiliai – kur reikia, ten ir nuvažiuoji. Įdomu bus išbandyti paspirtuką – nors sportavimo bus mažiau, vis tiek būsi aplinkoje, gamtoje, taip sakant, „susirinksi“ bevažiuodamas visus vabalus,“ – juokiasi Evaldas.

Nustatyti taškai iš tiesų padeda suvokti klimato kaitą

Paguodos prizą žaidime pelnė Oskaras – jam įteiktas 50 eurų paspirtukų parduotuvės Varome.lt čekis ir kaklo mova bei pirštinės.

Oskaras su draugu maršrutą dviračiais įveikė per maždaug 9 valandas. Dienos nuotykiai taip pat neapsiėjo be nuklydimų, tačiau vaikinas džiaugėsi, kad visi orientacinio žaidimo taškai iš tiesų buvo susiję su klimatu.

„Maršrutas buvo labai smagus! Į pirmąjį tašką mynėme apie 3 kilometrus, prognozavome, kad ir kita vieta turėtų būti panašiai nutolusi. Taip pat spėliojome, į kokį ten kalną reikėtų važiuoti. Užvažiavome ant Trijų kryžių kalno, tada nusprendėme, kad vis tik miname iki Liepkalnio. Mintyse įsivaizduoji, kad jis labai jau toli, iš tiesų – visai ne. Prisipažinsiu, ant Liepkalnio buvau pirmą kartą,“ – prisiminė Oskaras.

Jo teigimu, draugų komanda žaidimo užduotis įsivaizdavo lengvesnes – kaskart sulaukus naujos užuominos reikėdavo nemenkai pasukti galvą.

*Oskaras su draugu, finišavę Vilniaus klimato kaitos orientaciniame žaidime. Asm. archyvo nuotr.*

„Ieškodami naujausio dviračių tako atsidarėme savivaldybės žemėlapius – oho, kiek tų naujų dviračių takų! Laimei, prisiminiau, kad į darbą važiuoju per vieną naują dviračių taką. Negalvojau, kad tai bus šis taškas, bet važiuojant juo telefonas „pagavo“ ten pažymėtą tašką,“ – dar vieną sunkią užduotį prisiminė vaikinas.

„Vis labai džiaugiuosi šio žaidimo punktais – tai ne šiaip sau įžymios vietos, visos lokacijos turėjo reikšmę. Nors kai pradėjome, kartu su draugu į tai žvelgėme gana skeptiškai. Kai tai pamatai, patiri – galvoje gimstą sąsajos. Pavyzdžiui, prie institucijos, kurią yra užpylusi liūtis – tiesiog apsidairai ir suvoki, kad tikrai ten visur – vien betonas,“ – sakė pašnekovas.

Jis taip pat mėgavosi šio žaidimo formatu – tai buvo proga susitikti, pabūti lauke.

„Mažai tokių veiklų. Yra gal neoficialūs orientaciniai, kur reikia važiuoti su automobiliu, jie labiau ekstremalūs. Juose gali patirti nuotykių, bet nėra tokios prasmės. Šiame žaidime labai aiškiai patyrėme tą edukacinį tikslą. Jei dar vyktų kažkas panašaus – tikrai dalyvaučiau ir kviesčiau visus dalyvauti!“ – sakė Oskaras.

Norite patys pasitikrinti, ar lengvai būtumėte įspėję Vilniaus klimato kaitos orientacinio taškus? Portale 15min.lt sukūrėme testą, kuriame – visos šio žaidimo užuominos – išspręskite jį spustelėję šią nuorodą.

Pradinis

„Dvigubas smūgis“ – mirtingumą nuo COVID-19 padidina ir oro tarša, kuri Lietuvos didmiesčiuose kartais viršija normas

2020-12-10

„Klimatosūkis“ klimato ekspertas Justas Kažys

Beveik ketvirtadalis COVID-19 mirčių Lietuvoje gali būti susijusios su oro tarša. Naujausi Europoje, JAV, Kinijoje atlikti tyrimai patvirtino neigiamą oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD_2,5) ir azoto dioksidu (NO₂) poveikį mirtingumui nuo Sars-CoV-2 viruso. Ir nors dėl COVID-19 pandemijos keliaujame, skraidome, taigi tuo pačiu ir orą teršiame mažiau, miestuose oro tarša išlieka aukšta.

Tai įrodo ir rodikliai, spalio pradžioje užfiksuoti Vilniuje – oro tarša leistinas normas viršijo tiek, kad gyventojams rekomenduota vieną savaitgalį likti namuose .

Oro tarša mažėjo, tačiau ilgalaikiai jos padariniai sveikatai smogia kartu su virusu

Šių metų spalio mėnesį pasirodė pirmosios COVID-19 bangos poveikio pasaulinei oro kokybei apibendrinimas. Pasaulinė CO₂ emisija per pirmą 2020 m. pusmetį sumažėjo 8,8% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Toko drastiško emisijų kritimo pasaulis nepatyrė nei 2008 m. finansinės, nei 1979 m. naftos krizės metais. Daugiausia išmetimai sumažėjo transporto sektoriuje (–40 proc.), energijos ir pramonės sektoriai susitraukė mažiau, atitinkamai 22 ir 17 proc.

Vis dėlto ilgalaikis oro taršos poveikis sietinas su padidėjusia rizika mirti nuo COVID-19. Makso Planko chemijos instituto (Maincas,Vokietija) mokslininkų atliktame tyrime analizuotas mirčių nuo COVID ir oro taršos ryšys.

Šių metų spalį, tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Cardiovascular Research“. Tyrimo autorė dr. A. Pozzer su kolegomis apskaičiavo, kad apie 15% mirčių nuo COVID-19 visame pasaulyje gali būti siejamos su ilgalaikiu oro taršos poveikiu. Europoje ši dalis siekė apie 19%, Šiaurės Amerikoje – 17%, o Rytų Azijoje – net 27%.

*Vilnius vakarėjant. Mindaugo Norvilo iš Unsplash.com nuotrauka*

Dr. Andrea Pozzer patikslino, kad priskirtina dalis neįrodo tiesioginio priežasties-pasekmės ryšio tarp oro taršos ir COVID-19 mirtingumo.

„Mūsų vertinimai rodo oro taršos poveikį mirtinos virusinės infekcijos pasekmėms sveikatai, t. y. kad oro tarša apsunkina gretutinius susirgimus“, – sakė mokslininkė.

Pasaulio žemėlapis parodantis bendros antropogeninės (žmogaus sukeltos) taršos poveikį (procentais) mirtingumui nuo COVID‑19 (Pozzer ir kt. 2020).

Lietuva šiame sąraše užima net 11 vietą, todėl tikėtina, kad su oro tarša mūsų šalyje galima sieti iki 24% mirčių. Ne kartą Europos Sąjungos dėl neefektyvus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo transporto sektoriuje įspėta Lietuva, dabar jaučia oro taršos pasekmes – užklupus COVID-19 pandemijai taršos poveikis sustiprina viruso poveikį organizmui. Šio sąrašo lyderė – Čekija, kur oro taršos paskatintų mirčių nuo COVID skaičius siekia net 29%. Visose kaimyninėse Lietuvai šalyse apskaičiuotos gerokai aukštesnės už Pasaulio ar Europos vidurkius reikšmės, tik Estijoje šis skaičius siekia 16%.

„Dvigubo smūgio“ poveikis

Daktarės A. Pozzer ir kolegų tyrime trumpai aprašomas oro taršos poveikis SARS-CoV-2. Žmonės įkvėpdami užteršto įkvepia ir labai mažas kietąsias dalelės PM_2,5kurios migruoja iš plaučių į kraują ir kraujagysles, sukeldamos uždegimą ir stiprų oksidacinį stresą. Tai pažeidžia vidinę arterijų gleivinę, arterijos dėl šios priežasties siaurėja. COVID-19 virusas taip pat patenka į kūną per plaučius, panašiai kenkdamas kraujagyslėms.

Vienas iš tyrimo autorių prof. Thomas Münzelas paaiškino, kaip oro tarša nutiesia kelią virusui naikinti žmogaus plaučius.

„Jei ilgalaikis oro taršos poveikis susiduria su COVID-19 virusu, turime papildomą neigiamą poveikį sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių atžvilgiu, o tai lemia didesnį pažeidžiamumą ir mažesnį atsparumą COVID-19. Jei jau sergate širdies liga, oro tarša ir korona viruso infekcija sustiprins sveikatos sutrikimus, gali kilti širdies priepuolis, širdies nepakankamumas ir insultas. Taigi, mes turime „dvigubą smūgį“: oro tarša pažeidžia plaučius, o tai savo ruožtu sukelia didesnį viruso įsisavinimą plaučiuose ir tikriausiai – kraujagyslėse bei širdyje,“ – sakė vienas iš tyrimo autorių.

Taršos poveikis didesnis nei manyta anksčiau

Jau pirmieji tyrimai padaryti Italijoje, kuri iš Europos valstybių pirmoji patyrė COVID-19 poveikį, patvirtino, kad oro tarša, greta oro temperatūros ir drėgmės, sustiprina viruso plitimą. Vis dėlto manyta, kad šis poveikis nėra itin reikšmingas. Tačiau vėlesni tyrimai JAV, Šiaurės Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose parodė, kad nedidelis taršos padidėjimas padidina ir mirčių nuo COVID-19 skaičių. Dar šių metų balandį Nyderlanduose atliktame tyrime nustatyta, kad kietųjų dalelių PM_2,5koncentracijos ore (nuo PSO nustatytos 10 μg/m³ ribos) padidėjus 20% COVID-19 atvejų skaičius išauga 100%.

Nepriklausomuose tyrimuose JAV ir Didžiojoje Britanijoje nustatyta, kad PM_2,5koncentracijai padidėjus 1 μg/m³ mirtingumas nuo COVID-19 išauga, atitinkamai, 8 ir 7 procentais. Kitame Nyderlanduose atliktame tyrime, nustatyta, kad šis padidėjimas gali siekti net 16,6%. Tyrėjas M.Cole su kolegomis apskaičiavo, kad jei labiausiai užterštose teritorijose, kuriose kietųjų dalelių koncentracija siekė 12,3 μg/m³, tarša būtų sumažinta perpus, tai lemtų 82 mažiau užsikrėtimo virusu atvejų, 24 mažiau hospitalizacijos atvejų ir 19 mažiau mirčių.

COVID-19 atvejai 100 tūkst. žmonių ir metinė PM_2,5koncentracija Nyderlanduose (Cole ir kt. 2020)

COVID-19 poveikis ir prevencija

Remiantis Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2019 m. vidutinė PM_2,5koncentracija ore viršijo 10 μg/m³ ir buvo: Vilniuje (Žirmūnai) – 16 μg/m³, Kaune – 11 μg/m³ ir Klaipėdoje (Šilutės plentas) – 16 μg/m³. Teoriškai, remiantis Nyderlandų pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad Vilniuje ar Klaipėdoje oro tarša COVID-19 atvejų skaičių galėjo padidinti net tris kartus. Šių metu spalio 2 d. Vilniuje (Žirmūnuose) užfiksuota maksimali kietųjų dalelių PM_2,5koncentracija siekė 52 μg/m^3. Jeigu toks oro taršos lygis laikytųsi nuolat, mirtingumas nuo COVID‑19 būtų 3-7 kartus (priklausomai nuo pasirinktos metodikos) didesnis nei įprastai.

Vidutinis papildomas oro taršos PM_2,5poveikis (kartais) COVID-19 mirtingumui Vilniuje šių metų rudenį, remiantis skirtingomis užsienio autorių metodikomis.

Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai parodė, kad oro tarša labai stipria siejasi su viruso plitimu. Lietuvoje (ypač labiau užterštuose vietovėse) šis poveikis taip pat stiprus. Ką galima padaryti, kad savo veiksmais sumažintume šį poveikį?

COVID-19 gali lengviau plisti nevėdinamose patalpose su oro kondicionieriais. Todėl būtina nuolat vėdinti ir, esant galimybei, drėkinti patalpas. Pirmenybę reikėtų teikti ne kondicionuotam, bet grynam orui.
Vengti buvimo lauke esant palankioms taršai meteorologinės sąlygoms (silpnas vėjas, sausi ir giedri orai).
Vengti buvimo vietose su didele taršos šaltiniais koncentracija, intensyvaus eismo gatvėse, sankryžose, stambiuose pramoniniuose objektuose.

Esame pripratę patogiai keliauti asmeniniais automobiliais, tačiau mūsų komfortas vėliau gali nulemti tragiškas pasekmes. Todėl, jei norime suvaldyti oro taršą, kiekviename didmiestyje reikėtų riboti asmeninį (standartiniu kuru varomą) transportą ir keisti keliavimo įpročius. Iš pirmo žvilgsnio oro tarša neatrodo toks baisus veiksnys – tačiau užklupus tokiai situacijai, kaip šiemet, ji augina mirusiųjų nuo pavojingos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos skaičių. Todėl svarbu imtis ambicingų priemonių mažinant oro taršą – kad ji nesustiprintų kitų ligų keliamų neigiamų pasekmių sveikatai.

Pradinis

Trumpų video įrašų žiūrėjimas internete generuoja didžiausią anglies pėdsaką. Unsplash.com nuotr.

Norėdami nebekaitinti klimato turime išsivalyti savo el. pašto dėžutes ir žiūrėti mažiau filmukų internete

2020-11-30

Viskam šiam pasaulyje reikia energijos. Ne išimtis ir internetas, socialiniai tinklai, įvairios išmaniųjų telefonų programėlės, šimtai senų laiškų mūsų el. pašto dėžutėse. Mes diskutuojame apie tai, jog siekiant mažinti klimato kaitą, reikėtų atsisakyti riebaus jautienos kepsnio ar nebeskraidyti skersai Atlanto, tačiau kasdien naudodamiesi kompiuteriu, planšete, išmaniuoju telefonu ar siųsdami el. laišką lygiai taip pat gramas po gramo generuojame CO₂ pėdsaką. Jeigu vertintume vieno žmogaus išsisiųsta vieną SMS žinutę, anglies pėdsakas būtų nereikšmingas – vos 0,014 g CO₂. Tačiau, įvertinus žmonių skaičių Žemėje ir jų kasdien siunčiamos informacijos kiekius aiškėja, kad visam tam išnaudojamas milžiniškas kiekis energijos – apie 416,2 teravato per metus. Ką galime padaryti?

Taršiausi įpročiai – vaizdo filmukų žiūrėjimas internete

Naujausioje ne pelno siekiančios organizacijos „The Shift Project“ 2019 m. ataskaitoje teigiama, kad skaitmeninės technologijos šiuo metu išmeta 4% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – tai yra 2 kartus daugiau negu aviacijos pramonė! Šiai sričiai reikalingos energijos suvartojimas kasmet auga po 9%.

Nuo 2003 iki 2014 m. vidutinis tinklalapio dydis išaugo 17 kartų (iki daugiau nei 1,6 milijonų baitų). Kadangi plačiajuostis ir šviesolaidinis interneto ryšys pagerino atsisiuntimo greitį, tapo įmanoma kurti sudėtingesnes svetaines. Šiandien vienas duomenų saugojimo centras savo dydžiu prilygsta prekybos centrui, tačiau sunaudoja 100 kartų daugiau elektros energijos vienam kvadratiniam metrui.

Vis tik viena didžiausių milžiniško energijos vartojimo priežasčių yra muzikos ir vaizdo srautas. „The Shift Project“ atliktų tyrimų duomenimis, 80 procentų visų duomenų per tinklą perduodami judančių vaizdų pavidalu. Internetiniai vaizdo įrašai, pasiekiami skirtingose platformose ir žiūrimi jų neatsisiuntus, sudaro beveik 60 procentų viso pasaulio duomenų perdavimo. „The Shift“ projekto duomenimis, vidutinis transliuojamų internetinių vaizdo įrašų CO₂ pėdsakas yra daugiau nei 300 milijonų tonų per metus (2018 m. statistika). Tai tolygu visos Ispanijos anglies pėdsakui.

Norite sužinoti, kiek CO₂ „kainuoja“ jūsų kasdieniai įpročiai? Apsilankę CreditAngel bloge galite realiu laiku stebėti kaip keičiasi CO₂, išmetimų kiekis per 1 minutę visiems pasaulio gyventojams naudojant „Google“ paiešką, siuntinėjant el. laiškus, naršant socialiniuose „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“.

*Paskelbus pasaulinę pandemiją, įvairių filmų ir vaizdo įrašų stebėjimas mums liko viena iš retų pramogų. Unsplash.com nuotr.*

Kas tvariau – žinutė ar el. laiškas?

Pagal Bernerso-Lee (2010) skaičiavimus paprastas vidutinis el. laiškas sukuria 4 g CO₂, o SMS žinutė – 0,014 g CO₂. Galime teigti, kad SMS sunaudoja mažiau energijos ir išmeta mažiau CO₂ nei el. laiškai.

*Laiško, laiško su prisegtuku ir žinutės anglies pėdsakas.* *www.esendex.com.au* *nuotr.*

Vidutiniškai 10 gramų sveriantis laiškas, pagamintas iš perdirbto popieriaus, kuris vėliau bus dar kartą perdirbtas, sukurs 140 gramų anglies dvideginio ekvivalento (CO₂e). Tuo metu įprastame el. laiške yra apie 4 gramai CO₂e (prisegus priedą, anglies dvideginio emisija gali padidėti iki 50 gramų). Palyginkime tai su 0,014 g CO₂, kurį sukuria SMS siuntimas – tokiu atveju 10 000 SMS anglies pėdsakas atsvers 1 įprasto laiško; arba 285 SMS bus tolygu 1 el. laiško anglies pėdsakui.

Statista.com apskaičiavo, kad visame pasaulyje per 2020 m. kasdien bus siunčiama ir gaunama 306,4 milijardai el. laiškų. Šių laiškų siuntimui, filtravimui ir saugojimui reikia didžiulių energijos kiekių. Galėtume sakyti „ką jau dabar padarysi“, jei tuose laiškuose iš tiesų yra svarbi informacija. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje kasdien išsiunčiama 64 milijonai nereikalingų el. laiškų, brukalų, kurie sukuria 23,475 t CO₂ ekvivalento per metus, o tai yra tas pats kas beveik 116 tūkst. kartų nuskristi iš Londono į Madridą.

Keletas patarimų, kaip sumažinti jūsų el. pašto dėžutės CO₂pėdsaką:

Atsisakykite visų naujienlaiškių, kurių nenorite gauti. Blokuokite pernelyg įkyrius savo produkcijos siūlytojus. Kiekvienas brukalas „kainuoja“ po 0.3 gramo CO_2.Kiek jų gaunate per dieną?
Atsisveikinkite su savo vaikystės el. pašto adresu – sumažinę naudojamų el. pašto adresų kiekį sumažinsite ir savo CO₂ pėdsaką,
Cc ar ne Cc – sumažinkite žmonių, gaunančių persiunčiamus laiškus, skaičių. Ar tikrai jiems aktuali ši informacija? Galbūt galėsite apie tai užsiminti per kavos pertraukėlę? Taupykite savo laiškų gavėjų laiką ir nekurkite papildomo anglies pėdsako.
Sumažinkite priedus – suspausite juos, naudokite lengvesnius failų formatus arba pakeiskite priedus nuoroda į informaciją – taip bus sunaudojama mažiau energijos.
„iCloud“ naudokite tik svarbiausiems dokumentams – išsisaugokite tik tai, kas būtina.
Švari namų energija – pats svarbiausias žingsnis, kurį galite padaryti norėdami sumažinti savo skaitmeninį pėdsaką. Jei įmanoma, pasirinkite atsinaujinančios energijos tiekėją, o biure padiskutuokite, ar įmonė taip pat gali rinktis tokį elektros tiekėją.

„Facebook“ stengiasi, kad mums mirkstant socialiniame tinkle klimatas nekaistų

Jens Gröger („Öko-Institut“) apskaičiavo, kad kiekviena paieškos užklausa išskiria apie 1,45 gramo CO₂. Jei kažko „googlinate“ maždaug 50 kartų per dieną, tai sukuria net 26 kilogramus CO₂ per metus.

*Pranešimo „Twitteryje“, paieškos google.com ir vieno brukalo laiško anglies pėdsakas. Jeyjoo.com blogo vizualizacija*

Remiantis statista.com duomenimis šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 4,6 mlrd. aktyvių interneto vartotojų. Dauguma jų aktyviai naudojasi vienu ar net kelias socialiniais tinklais. Pagal gs.statcounter.com Facebook naudoja daugiau kaip 70 proc. visų interneto vartotojų; toliau rikiuojasi Pinterest (daugiau nei 11%) ir Twitter (daugiau nei 8%). Lietuvoje, remiantis 2019 m. pasaulio banko duomenimis, internetu naudojasi daugiau kaip 81% gyventojų. Didžioji socialinių tinklų dalis Lietuvoje tenka Facebook (daugiau nei 61%), Pinterest (20%) ir YouTube (8%).

Tačiau „Facebook“ galime laikyti anglies pėdsako mažinimo pavyzdžiu. Šis socialinis tinkas investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos naudojimo efektyvumo didinimą. Po šių veiksmų jo sukuriamas anglies pėdsakas sumažėjo daugiau negu dvigubai: nuo 604 tūkst. tonų CO₂ 2017-aisiais iki 252 tūkst. tonų CO₂ 2019-aisiais, nors vartotojų socialiniame tinkle nesumažėjo.

*Socialinis tinklas „Facebook“ pasistengė, kad jo kuriamas anglies pėdsakas būtų mažesnis. Nathan Dumlao nuotr. iš Unsplash*

Ironiška: klimato kaitos komisijos tinklapis yra vienas taršiausių

Šiandien jau galime įvertinti ne tik asmeninį, bet ir savo mėgstamo tinklalapio anglies pėdsaką. Tai galima padaryti pasinaudojus pirmąja interneto svetainių anglies pėdsako skaičiuokle. Pasak jos kūrėjų Skaičiuoti svetainės anglies dvideginio išmetimą yra tam tikras iššūkis, tačiau, duomenis galime įvertinti gana tiksliai, pagal penkis kriterijus:

Duomenų perdavimas laidais
Žiniatinklio duomenų energijos intensyvumas
Duomenų centro naudojamas energijos šaltinis
Anglies pėdsaką paliekančios energijos procentas
Svetainės lankytojų srautai.

Vedami smalsumo apskaičiavome projekto klimatosukis.lt svetainės pėdsaką ir gavome, kad ji yra 56% „švaresnė“ už didžiąją dalį tokiu būdu patikrintų svetainių. Vienos peržiūros metu susidaro 0,8 g CO₂. Vis tik mums dar yra kur tobulėti: pasaulinės aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Greenpeace tinklapis pagamina vos 0,2 g CO₂ per vieną peržiūrą. Užtat tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tinklapis yra 86% „taršesnis“ už visas tirtas svetaines. Viena šio tinklapio peržiūra sugeneruoja 2,95 g CO₂ per metus.

Šiais paskaičiavimais norėjome jus paskatinti kurį nors niūrų žiemos vakarą dar kartą perkratyti savo el. pašto dėžutę ir skaičiuoti ne tik išspausdinamo popieriaus lapus, tačiau ir elektroninių laiškų prisegtukus. Šiuo metu esame situacijoje, kai vienu ar kitu būdu turime drastiškai sumažinti savo CO₂išmetimus. O išsivalyti savo pašto dėžutę juk lengviau, nei mėnesį nevažinėti automobiliu, tiesa?

Pradinis

Kokius paukščius į Lietuvą atginė klimato kaita?

2020-09-08

Lietuvoje dėl klimato kaitos poveikio ima džiūti eglės. Tačiau šis procesas nėra masinis ir akivaizdų faktą, kad eglėms ima nebepatikti mūsų sausas ir besniegis klimatas, pastebėsime tik po dešimties ir daugiau metų. O štai paukščių migracijos, vasarojimo ir žiemojimo įpročiai gali pasikeisti per kelias dienas. Jei jiems per šalta – jie skrenda piečiau, per karšta – šiauriau. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, dėl šios priežasties būtent paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai. Todėl su būriu gamtos mylėtojų paskutinę vasaros savaitę iškeliavome į Paluknio pievas, Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinius bei Papio ežerą stebėti šių vietovių senbuvių ir atvykėlių paukščių.
Įspūdžius iš kelionės galite pamatyti šiame vaizdo klipe.

Baltieji garniai – vienas akivaizdžiausių klimato kaitos įrodymų

Vos pasukus į Paluknio pievas ant elektros laidų pastebėtas raudonkojis sakalas. Šis paukštis Lietuvoje nevasaroja, iš daug piečiau esančių teritorijų turėtų migruoti link Afrikos, bet… štai tupi ant laidų Paluknio pievose. Ornitologas Marius Karlonas įvertino, jog pastebėti du jaunikliai, jie ramiai sau dorojo pievoje pagautus žiogus.

*Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) pirmų metų paukštis. Mariaus Karlono („Ornitostogos“) nuotrauka*

Netrukus pastebėjome pievų senbuvius – tetervinų porelę. Šie paukščiai – itin atsargūs, baidosi žmogaus, todėl grupė galėjo juos stebėti tik iš už krūmo. Tai gražūs, didingi vištiniai paukščiai, kurie poravimosi metu skleidžia burbuliavimą primenantį balsą, o šokio metu specialiai pasipučia, turi ryškiai raudoną antakį. Deja, tačiau šylantis klimatas graso šiuos gražuolius išginti iš Lietuvos – jiems labiau patinka pelkių prieglobstis ir vėsesni orai.

Netrukus lauką perskrido gervių būrys ir visiškai tarp stebėtojų ėmė nardyti šelmeninės kregždės. Ant seno nudžiūvusio medžio stagaro pastebėtas didysis margasis genys.

Pasukus link Papio ežero, stebėtojai išvydo visą būrį baltųjų garnių. Toks vaizdas mūsų senoliams būtų neįprastas – esame įpratę prie vietinio pilkojo garnio.

*Didysis baltasis garnys (Ardea alba) Mariaus Karlono nuotrauka*

Baltieji garniai anksčiau gyveno Pietų Europos šalyse, pamažu po vieną individą imti pastebėti Lietuvoje, o dabar čia yra itin dažni. Bet kuo čia stebėtis garniais, jei, pasak ekoturizmo agentūros „Ornitostogos“ gido, ornitologo Mariaus Karlono, Vilniaus Žvėryno rajone gyvena didžiulės, žalios Kramerio papūgos! Neįtikėtina, bet visiškai šiltųjų kraštų paukščiai jau gali ištverti tokias žiemas, kokias šiuo metu turime Lietuvoje.

Žiemą galime nebepamatyti svirbelių

Papio ežero nendrynuose labai susikaupus galima įžvelgti ir smulkutes zyles, tačiau mums įprastų zylių savo rūbu jos nė kiek neprimena. Tai – ūsuotosios zylės, taip pat Lietuvoje gausėjančios šylant klimatui.

*Ūsuotoji zylė. Vincent van Zalinge iš Unsplash nuotr.*

Paskanavę Baltosios Vokės tvenkiniuose ruoštos žuvienės, paukščių stebėtojai išžygiavo palei tvenkinių kraštą. Stebėjome gulbes giesmininkes ir nebyles, visą būrį nuo ežero kylančių laukių, pakraštyje nardantį tulžį, o tolumoje, virš miško – ratus sukantį jūrinį erelį bei vapsvaėdį.

Pasak Mariaus Karlono, netrukus prasidėsianti paukščių migracija, kurios kelyje yra Lietuva (paukščiai migruoja žemyn į pietvakarius palei Baltijos jūrą), ornitologams gali atnešti siurprizų. Nes kasmet šiek tiek kinta ne tik žiemoti į Afriką išskrendančių paukščių, tačiau ir tų, kurie Lietuvą anksčiau rinkdavosi kaip savo žiemojimo vietą, elgesys. Mūsų šalyje gali rečiau lankytis , pavyzdžiui, svirbeliai, čimčiakai ar tūbuotieji suopiai – jau ir šiaurau esamos teritorijos tapo jiems pakankamai šiltos, tad kam varginti sparnus ir skristi iki Lietuvos?

Pasak Vilniaus universiteto klimatologų, vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje kol kas yra pakilusi maždaug 0,7 – 0, 9 ° C, tačiau ir toks pokytis jau lemia tam tikrus pokyčius. Jei norime stebėti ir grožėtis savo vietiniais paukščiais, turime reikalauti veiksmų iš savo valdžios bei patys keisti kasdienius įpročius. Pirmiausia – vartoti mažiau mėsos, rečiau kelionėms rinktis automobilį.

Pradinis