Lietuvių nuomonė apie klimato kaitą: domisi galimais sprendimo būdais, bet širsta vos išgirdę apie „mėsos mokestį“

Jaunoji klimato kaitos ambasadorė Diana Samulionytė

„Klimato kaita“ – šiandien tokią frazę girdime beveik kiekvieną dieną ir labai skirtinguose kontekstuose. Dažniausiai – iš gerai žinomų šalies ir pasaulio žmonių: mokslininkų, politikų, visuomenininkų. O ką apie ją mano eilinis šalies pilietis, kurio darbas su gamtos tyrimais ar klimato politikos formavimu niekaip nesusijęs?

Vilniaus universiteto meteorologijos ir hidrologijos specialybės studentė Diana Samulionytė visus metus nuo 2019-ųjų gruodžio stebėjo lietuvių pamėgtą socialinį tinklą „Facebook“, naudodama „SentiOne“ įrankį. Tai – dirbtinio intelekto socialinio klausymosi įrankis, kuris taip pat yra naudojamas „Klimatosūkio“ projekte visuomenės nuotaikoms įvertinti.

Klimato kaita rūpėjo tol, kol užgriuvo pandemija

Per minėtą laikotarpį buvo sekamos keturios frazės: „klimato kaita“, „globalinis atšilimas“, „iškastinis kuras“ ir „medžių kirtimas“. „SentiOne“ įrankis, per vienerius metus rado net 5 219 įrašų su šiais žodžiais. Populiariausi naujienų puslapiai, kuriuose buvo minimos minėtos frazės buvo Lrt.lt, „Aplink ir ratu“, „Neįtikėtini faktai“, Lrytas.lt, Delfi.lt. Žmonės tris iš penkių kartų savo įrašuose tiesiog dalinosi nuorodomis į šias internetines svetaines.

Per metus užfiksuotas vienas laikotarpis, kuomet tris mėnesius iš eilės šių frazių vartojimas augo: nuo gruodžio iki vasario mėnesio pabaigos. Tuomet kovo mėnesį labai staigiai krito – kaip tik tuo metu, šalyje buvo fiksuojami pirmieji koronaviruso atvejai ir įvestas visuotinis karantinas.

Kitas šių frazių vartojimo padažnėjimas užfiksuotas 2020 m. liepos mėnesį. Per vieną mėnesį užfiksuota 450 nauji įrašai (beveik 9 proc. viso metinio skaičiaus). Liepos mėnuo išsiskyrė ir tuo, kad pagal „SentiOne“ filtrą „įtakos balai“ (kurie priklauso nuo to, kiek įrašu buvo domėtasi ir kaip tikėtina, kad jis bus matomas), rasti 6 populiariausi straipsniai iš kurių 5 aprašė tą pačią aktualiją – klimato aktyvistei G. Thunberg suteikta 1 mln. eurų premiją už nuopelnus žmogiškumui.

Kai kuriomis „iš viršaus“ nuleidžiamomis priemonėmis lietuviai piktinasi

Iš komentarų skaičiaus, galima daryti išvadą, kad „Facebook“ naudotojus klimato kaitos tema sudomina tuomet, kai straipsniuose kalbama ne apie pačią klimato problemą, bet apie jos sprendimų būdus, kurie gali turėti įtakos visuomenės įpročiams ar patogumui, taip pat apie Lietuvos valstybės lėšas, skiriamas kovai su klimato kaita. Lyginant sausio ir vasario mėnesio populiariausių straipsnių antraštes, straipsniai, kurie kalba apie pačią klimato kaitos problemą sulaukia vidutiniškai 30 komentarų, o straipsniai apie sprendimo būdus, kurie iš esmės pakeistų visuomenės įpročius – 53 komentarų.

Vasario mėnesį, vieni populiariausių straipsnių buvo: „Profesorius paneigė paskelbtus mitus apie klimato kaitą Lietuvoje: iki teisybės – toli“ ir „ES gali būti pradėtas svarstyti „mėsos mokestis“. Įrašas apie mitus susijusius su klimato kaita susilaukė tik 32 komentarų, kai įrašas apie „mėsos mokestį“ – dvigubai daugiau.

„SentiOne“ programa taip pat leidžia įvertinti ir visuomenės nusiteikimą dėl aptariamo reiškinio. Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 gruodžio pradžios iki 2020-ųjų gruodžio pradžios) vyravo neutralios nuomonės apie klimato kaitą – jos sudarė beveik 61 proc. Neigiamos nuomonės sudarė 15 proc. (803 paminėjimai), o teigiamos – 24 proc. (1270 paminėjimai).

 Beveik visi pasidalinimai internetinių portalų nuorodomis „Facebook“ puslapyje fiksuojami kaip neutrali emocija. Pagal „SentiOne“ įrankį, įraše apie klimato kaitos mitus ir „mėsos mokestį“ vyrauja neutralios nuomonės, tačiau peržvelgus straipsnių komentarus galima pastebėti, kad temoje apie „mėsos mokestį“ vyrauja neigiamos nuomonės, kuriose vartotojai piktinasi jog mokestis klimato kaitos nesustabdys, o ir pats mėsos vartojimas nėra susijęs su klimato kaita. Įraše apie klimato kaitos mitus, komentuojama, jog dėl besikeičiančio klimato nieko nepadarysi, „nepapūsi prieš vėją“, o straipsnyje kalbinamas mokslininkas – vienintelis iš nedaugelio, suprantančių, kad visa klimato kaita yra natūralus dalykas: „Viskas vyksta natūraliai ir nieko mes nepakeisim, teisus profesorius.“

Vis dar yra tikinčių, jog klimato šiltėjimas – natūralus reiškinys. William Bossen tirpstančių ledynų nuotrauka iš Unsplash.com

Tačiau atsiranda prieštaraujančių profesoriui klimato kaitos neigėjams: „Ir sutapk tu man? Žmonijos keliama veikla su natūraliai žemėje vykstančiais procesais. Žmonija paleido milžiniškus kiekius CO2, o žemė pradėjo eilinį savo ciklą šiltėjimo link. Na ir sutapimai. Manau, kad tokių profesorių tik daugės. Jeigu tai natūraliai vykstantys procesai žemėje, tai yra priežastys. Kur hipotezės, prielaidos? Dabar tik išvados, kad keitėsi praeityje.“

Aistras kursto Gretos Thunberg pavardė

Liepos mėnesį, populiariausiuose straipsniuose vyrauja bendra tema – G. Thunberg gauta 1 mln. eurų premija už nuopelnus žmogiškumui. Nors tema, apie kurią rašoma, nėra tiesiogiai susijusi su klimato kaita, tačiau Greta Thunberg per kelerius metus tapo viena iš pagrindinių kovos su klimato kaita vedlių. Lyginant populiariausius straipsnius per visą stebėjimo laikotarpį, didesnio komentarų skaičiaus ir dėmesio susilaukė tie, kuriuose minima G. Thunberg pavardė – per 7 straipsnius buvo 610 komentarų, o panašia tema susijusių straipsnių grupelė (pinigai ir būdai skirti kovai su klimato kaita) per tuos pačius mėnesius susilaukė 546 komentarų.

Įrankio „SentiOne“ duomenimis, didžioji dauguma liepos mėnesio komentarų yra neutralūs – beveik 60 proc., neigiamų komentarų yra tik 18 proc. Vis dėlto, skaitant visus liepos mėnesio komentarus, galima pastebėti, kad didžioji dalis jų iš tiesų yra neigiami. Neigiamuose komentaruose pašiepiama G. Thunberg psichikos būklė, tai, kad septyniolikmetė nelabai ką supranta ir tarptautinėse konferencijose savo kalbas skaito iš lapo. Taip pat komentatoriai leidžiasi į pasvarstymus, jog už „parėkavimus“ ji gauna premijas, o tokius dalykus galėtų padaryti bet kas: „Ir kaip motyvuoti jaunimą dabar mokintis, kai čia kažkokia nei mokslo, nei žinių neturinti, nieko nebaigusi gauna milijonus už kažkokias kalbas kurias jai kažkas parašo“.

Gretos Thunberg portretas ant pastato sienos. Nuotrauka Aslıhan Altın iš Unsplash

Vis dėlto teigiamuose komentaruose G. Thunberg yra ginama – kad nėra daug tokio amžiaus jaunų žmonių, kurie taip gerai suprastų klimato kaitos žalą, kad reikia didžiulės drąsos kalbėti prieš didžiųjų šalių lyderiams ir stebint daugybei pasaulio žmonių: „ <…> surask toki vaiką, kuris taip puikiai suprastų gamtos veiksnius, jų įtaka ekosistemai ir jos ardymui…Va būtent tokio amžiaus būdami vaikai net nežino kas yra gamta (visapusiškai), manyčiau mums visiems reikia pasimokyti iš Gretos ir pradėti gamtą saugoti ne kalbėdami apie Kinija ar Amerika, o kiekvienam pažvelgti į save ir savo veiksmus bandant išsaugoti gamtą.“, „Na galime piktintis arba pritarti. Bet tokie žmonės reikalingi, kad atkreiptų visų kitų dėmesį ir sutelktu bendrus tikslo siekėjus, iškeltų problema į viešumą. Dabar visi pamatę Gretą pagalvoja apie žalą aplinkai…“

Apibendrinant, galima pastebėti, kad per vienerių metų laikotarpį išsiskyrė vienas ryškus  laikotarpis (mėnesiais iki pandemijos pradžios), kuomet keturios frazės, susijusios su klimato kaita buvo vartojamos itin dažnai. Taip pat frazių vartojimas kilo liepos mėnesį. Pagal „SentiOne“ įrankį lietuviškame „Facebook“ pagrindinė vyraujanti nuomonė apie klimato kaitą yra neutrali, tačiau peržiūrint komentarus galima pastebėti, jog dauguma programos priskirtų teigiamų ir neutralių komentarų išties yra neigiami.

Artimiausiu metu, Europai siekiant tapti klimatui neutraliu žemynu, matyt, pasirodys daugiau straipsnių, aprašančių naujas taisykles ar apribojimus, kurių reikės tam, kad visi bendrai sumažintume CO2 ir kitų klimatą šildančių dujų išmetimus. Tačiau svarbu ne tik skelbti apie drastiškus klimato kaitos padarinius, tačiau ir pasiūlyti sprendimų, kaip visi kartu galime stabdyti šį procesą. Jei jums įdomu – skaitykite klimatosukis.lt ir čia mes sieksime dalintis pozityviomis naujienomis bei galimais sprendimais.