Trumpų video įrašų žiūrėjimas internete generuoja didžiausią anglies pėdsaką. Unsplash.com nuotr.

Norėdami nebekaitinti klimato turime išsivalyti savo el. pašto dėžutes ir žiūrėti mažiau filmukų internete

Viskam šiam pasaulyje reikia energijos. Ne išimtis ir internetas, socialiniai tinklai, įvairios išmaniųjų telefonų programėlės, šimtai senų laiškų mūsų el. pašto dėžutėse. Mes diskutuojame apie tai, jog siekiant mažinti klimato kaitą, reikėtų atsisakyti riebaus jautienos kepsnio ar nebeskraidyti skersai Atlanto, tačiau kasdien naudodamiesi kompiuteriu, planšete, išmaniuoju telefonu ar siųsdami el. laišką lygiai taip pat gramas po gramo generuojame CO2 pėdsaką.  Jeigu vertintume vieno žmogaus išsisiųsta vieną SMS žinutę, anglies pėdsakas būtų nereikšmingas  – vos 0,014 g CO2. Tačiau, įvertinus žmonių skaičių Žemėje ir jų kasdien siunčiamos informacijos kiekius aiškėja, kad visam tam išnaudojamas milžiniškas kiekis energijos – apie 416,2 teravato per metus. Ką galime padaryti?

Taršiausi įpročiai – vaizdo filmukų žiūrėjimas internete

Naujausioje ne pelno siekiančios organizacijos „The Shift Project“ 2019 m. ataskaitoje teigiama, kad skaitmeninės technologijos šiuo metu išmeta 4% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – tai yra 2 kartus daugiau negu aviacijos pramonė! Šiai sričiai reikalingos energijos suvartojimas kasmet auga po 9%.

Nuo 2003 iki 2014 m. vidutinis tinklalapio dydis išaugo 17 kartų (iki daugiau nei 1,6 milijonų baitų). Kadangi plačiajuostis ir šviesolaidinis interneto ryšys pagerino atsisiuntimo greitį, tapo įmanoma kurti sudėtingesnes svetaines. Šiandien vienas duomenų saugojimo centras savo dydžiu prilygsta prekybos centrui, tačiau sunaudoja 100 kartų daugiau elektros energijos vienam kvadratiniam metrui.

Vis tik viena didžiausių milžiniško energijos vartojimo priežasčių yra muzikos ir vaizdo srautas. „The Shift Project“ atliktų tyrimų duomenimis, 80 procentų visų duomenų per tinklą perduodami judančių vaizdų pavidalu. Internetiniai vaizdo įrašai, pasiekiami skirtingose ​​platformose ir žiūrimi jų neatsisiuntus, sudaro beveik 60 procentų viso pasaulio duomenų perdavimo. „The Shift“ projekto duomenimis, vidutinis transliuojamų internetinių vaizdo įrašų CO2 pėdsakas yra daugiau nei 300 milijonų tonų per metus (2018 m. statistika). Tai tolygu visos Ispanijos anglies pėdsakui.

Norite sužinoti, kiek CO2 „kainuoja“ jūsų kasdieniai įpročiai? Apsilankę CreditAngel bloge galite realiu laiku stebėti kaip keičiasi CO2, išmetimų kiekis per 1 minutę visiems pasaulio gyventojams naudojant „Google“ paiešką, siuntinėjant el. laiškus, naršant socialiniuose „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“.

Paskelbus pasaulinę pandemiją, įvairių filmų ir vaizdo įrašų stebėjimas mums liko viena iš retų pramogų. Unsplash.com nuotr.

Kas tvariau – žinutė ar el. laiškas?

Pagal Bernerso-Lee (2010) skaičiavimus paprastas vidutinis el. laiškas sukuria 4 g CO2, o SMS žinutė – 0,014 g CO2. Galime teigti, kad SMS sunaudoja mažiau energijos ir išmeta mažiau CO2 nei el. laiškai.

Laiško, laiško su prisegtuku ir žinutės anglies pėdsakas. www.esendex.com.au nuotr.

Vidutiniškai 10 gramų sveriantis laiškas, pagamintas iš perdirbto popieriaus, kuris vėliau bus dar kartą perdirbtas, sukurs 140 gramų anglies dvideginio ekvivalento (CO2e). Tuo metu įprastame el. laiške yra apie 4 gramai CO2e (prisegus priedą, anglies dvideginio emisija gali padidėti iki 50 gramų). Palyginkime tai su 0,014 g CO2, kurį sukuria SMS siuntimas – tokiu atveju 10 000 SMS anglies pėdsakas atsvers 1 įprasto laiško; arba 285 SMS bus tolygu 1 el. laiško anglies pėdsakui.

Statista.com apskaičiavo, kad visame pasaulyje per 2020 m. kasdien bus siunčiama ir gaunama 306,4 milijardai el. laiškų. Šių laiškų siuntimui, filtravimui ir saugojimui reikia didžiulių energijos kiekių. Galėtume sakyti „ką jau dabar padarysi“, jei tuose laiškuose iš tiesų yra svarbi informacija. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje kasdien išsiunčiama 64 milijonai nereikalingų el. laiškų, brukalų, kurie sukuria 23,475 t CO2 ekvivalento per metus, o tai yra tas pats kas beveik 116 tūkst. kartų nuskristi iš Londono į Madridą.

Keletas patarimų, kaip sumažinti jūsų el. pašto dėžutės CO2 pėdsaką:

  • Atsisakykite visų naujienlaiškių, kurių nenorite gauti. Blokuokite pernelyg įkyrius savo produkcijos siūlytojus. Kiekvienas brukalas „kainuoja“ po 0.3 gramo CO2. Kiek jų gaunate per dieną?
  • Atsisveikinkite su savo vaikystės el. pašto adresu – sumažinę naudojamų el. pašto adresų  kiekį sumažinsite ir savo CO2 pėdsaką,
  • Cc ar ne Cc – sumažinkite žmonių, gaunančių persiunčiamus laiškus, skaičių. Ar tikrai jiems aktuali ši informacija? Galbūt galėsite apie tai užsiminti per kavos pertraukėlę? Taupykite savo laiškų gavėjų laiką ir nekurkite papildomo anglies pėdsako.
  • Sumažinkite priedus – suspausite juos, naudokite lengvesnius failų formatus arba pakeiskite priedus nuoroda į informaciją – taip bus sunaudojama mažiau energijos.
  • „iCloud“ naudokite tik svarbiausiems dokumentams  – išsisaugokite tik tai, kas būtina.
  • Švari namų energija – pats svarbiausias žingsnis, kurį galite padaryti norėdami sumažinti savo skaitmeninį pėdsaką. Jei įmanoma, pasirinkite atsinaujinančios energijos tiekėją, o biure padiskutuokite, ar įmonė taip pat gali rinktis tokį elektros tiekėją.

„Facebook“ stengiasi, kad mums mirkstant socialiniame tinkle klimatas nekaistų

Jens Gröger („Öko-Institut“) apskaičiavo, kad kiekviena paieškos užklausa išskiria apie 1,45 gramo CO2. Jei kažko „googlinate“ maždaug 50 kartų per dieną, tai sukuria net 26 kilogramus CO2 per metus.

Pranešimo „Twitteryje“, paieškos google.com ir vieno brukalo laiško anglies pėdsakas. Jeyjoo.com blogo vizualizacija

Remiantis statista.com duomenimis šiuo metu pasaulyje yra  daugiau nei  4,6 mlrd. aktyvių interneto vartotojų. Dauguma jų aktyviai naudojasi vienu ar net kelias socialiniais tinklais. Pagal gs.statcounter.com Facebook naudoja daugiau kaip 70 proc. visų interneto vartotojų; toliau rikiuojasi Pinterest (daugiau nei 11%) ir Twitter (daugiau nei 8%). Lietuvoje, remiantis 2019 m. pasaulio banko duomenimis, internetu naudojasi daugiau kaip 81% gyventojų. Didžioji  socialinių tinklų dalis Lietuvoje tenka Facebook (daugiau nei 61%), Pinterest (20%) ir YouTube (8%).

Tačiau „Facebook“ galime laikyti anglies pėdsako mažinimo pavyzdžiu. Šis socialinis tinkas investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos naudojimo efektyvumo didinimą. Po šių veiksmų jo sukuriamas anglies pėdsakas sumažėjo daugiau negu dvigubai: nuo 604 tūkst. tonų CO2 2017-aisiais iki 252 tūkst. tonų CO2 2019-aisiais, nors vartotojų socialiniame tinkle nesumažėjo.

Socialinis tinklas „Facebook“ pasistengė, kad jo kuriamas anglies pėdsakas būtų mažesnis. Nathan Dumlao nuotr. iš Unsplash

Ironiška: klimato kaitos komisijos tinklapis yra vienas taršiausių

 Šiandien jau galime įvertinti ne tik asmeninį, bet ir savo mėgstamo tinklalapio anglies pėdsaką. Tai galima padaryti pasinaudojus pirmąja interneto svetainių anglies pėdsako skaičiuokle. Pasak jos kūrėjų  Skaičiuoti svetainės anglies dvideginio išmetimą yra tam tikras iššūkis, tačiau, duomenis galime įvertinti gana tiksliai, pagal penkis kriterijus:

  • Duomenų perdavimas laidais
  • Žiniatinklio duomenų energijos intensyvumas
  • Duomenų centro naudojamas energijos šaltinis
  • Anglies pėdsaką paliekančios energijos procentas
  • Svetainės lankytojų srautai.  

Vedami smalsumo apskaičiavome projekto klimatosukis.lt  svetainės pėdsaką ir gavome, kad ji yra 56% „švaresnė“ už didžiąją dalį tokiu būdu patikrintų svetainių.  Vienos peržiūros metu susidaro 0,8 g CO2.  Vis tik mums dar yra kur tobulėti: pasaulinės aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Greenpeace tinklapis pagamina vos 0,2 g CO2  per vieną peržiūrą. Užtat tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tinklapis yra 86% „taršesnis“ už visas tirtas svetaines. Viena šio tinklapio peržiūra sugeneruoja 2,95 g CO2 per metus.

Šiais paskaičiavimais norėjome jus paskatinti kurį nors niūrų žiemos vakarą dar kartą perkratyti savo el. pašto dėžutę ir skaičiuoti ne tik išspausdinamo popieriaus lapus, tačiau ir elektroninių laiškų prisegtukus. Šiuo metu esame situacijoje, kai vienu ar kitu būdu turime drastiškai sumažinti savo CO2 išmetimus. O išsivalyti savo pašto dėžutę juk lengviau, nei mėnesį nevažinėti automobiliu, tiesa?