Kategorija: Naujienos

Dėl COVID-19 viruso plitimo paskelbtas karantinas daugelyje šalių apribojo automobilių eismą, gamybą, sustabdė prognozuojamą ekonomikos augimą, kirto per pelną daugeliui verslų, išaugo nedarbo lygis. Pasaulio valstybės imasi įvairių priemonių, siekdamos užtikrinti ekonomikos atsigavimą. Visiems ypač trūksta finansinių išteklių, todėl pasigirsta nuomonių, kad klimato kaitos politika ir Paryžiaus susitarimo tikslai bei įvairūs aplinkosauginiai įsipareigojimai (kaip, pavyzdžiui, vienkartinio plastiko atsisakymas) gali palaukti. Tačiau itin svarbu, kad kopdami iš vienos krizės dugno neįkristume į kitą – klimato – krizę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kurlink turėtume judėti ir kokiais veiksmais jūs asmeniškai galite pristabdyti klimato kaitą.

Čekai klimato kaitos bijo labiau, nei koronaviruso

Nacionalinio Čekijos transliuotojo neseniai atlikta apklausa maloniai nustebino aplinkosaugininkus – vyraujant karštam klimatui žmonės nurodė, jog sausros ir kitų klimato kaitos padarinių bijo labiau, nei koronaviruso. Klimato eibių baiminasi net 54 proc. čekų, o koronaviruso – 36 proc. apklaustųjų.

Europos Sąjunga atsigavimui po krizės siūlo ambicingą „Green Deal“ planą, kuriuo ir kovotų su klimato kaita, ir finansiškai skatintų tas ekonomikos sritis, kurios yra tvarios, nekenkia aplinkai ir kartu gali padėti stabdant klimato kaitą. Kaip teigia Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leyen, kiekvienas europietis gali būti šių pokyčių dalimi, o Europa turi tapti lydere sprendžiant klimato krizės padarinius. Plane paskelbtas ir siekis tapti pirmuoju anglies dioksido išmetimų prasme „neutraliu“ žemynu iki 2050 m. Tam nepakaks tik saugoti biologinę įvairovę, reikės investuoti į švarią energiją, skatinti žiedinę ekonomiką, daiktų taisymą, panaudotų žaliavų pakartotinį naudojimą, užuot gaminant ir vartojant vis naujus. Lietuva kol kas neišreiškė savo palaikymo šiam planui.

Kokius karantino įpročius galėtume tęsti ir jam pasibaigus?

 Dabartinė krizė parodė, kad kilus ekstremaliai situacijai įmanoma susitelkti ir kardinaliai pakeisti įprastą gyvenimo būdą. Bendras pasaulio CO₂ ir kitų klimato kaitą skatinančių dujų išmetimas pandemijos metu smuko dėl sumažėjusios ekonominės veiklos – nebereikėjo niekur važiuoti ar skristi, dalis fabrikų sumažino savo gamybos apimtis arba apskritai laikinai nutraukė gamybą.

Vis dėlto, ekspertai mano, kad COVID-19 krizės metu sumažėjusi oro tarša ir klimatą šildančių dujų išmetimas, ilgalaikėje perspektyvoje didelės reikšmės bendrai taršai neturės. Nebent žingsnis po žingsnio bent dalį karantino įpročių perkeltume į savo kasdienybę.

Pavyzdžiui, Lietuvos pėsčiųjų asociacija kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kuri paskelbė „atiduodanti“ pėstiesiems keturias sostinės Senamiesčio gatves. O kodėl ne visas? Pėsčiųjų asociacija įsitikinusi, kad pačiame miesto centre automobilių eismas turėtų būti apribotas, nes kuo labiau šyla orai, tuo daugiau miesto centre pėsčiųjų, važiuojančių dviračiais ir paspirtukais, o dabar į šią erdvę dar įsiterpė ir kavinių staliukai (savivaldybė leido kavinėms, kad būtų galima išlaikyti atstumus tarp klientų, staliukus statyti ant šaligatvių ir aikštėse). Taigi Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Silvestras Dikčius savo kreipimęsi į savivaldybę pabrėžė, jog kiti Europos miestai jau uždraudė į miesto centrą įvažiuoti motorinėms transporto priemonėms – tokiu būdu jie suteikė daugiau erdvės pėstiesiems, dviratininkams, senjorams saugiai aplenkti vieniems kitus. Eismo ribojimus centre Vilniaus savivaldybės prašoma taikyti bent jau vasaros metu, kai paspirtukininkų ir dviratininkų gatvėse – gerokai daugiau.

Krizė taip pat suteikė mums galimybę iš naujo įvertinti savo gyvenimą ir darbo praktiką; kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, išliks ir neabejotinai padės tausoti aplinką. Bendrovės „Kantar“ apklausos duomenimis, beveik penktadalis apklaustųjų ruošiasi tęsti darbą ir po karantino nuotoliniu būdu. Pandemijos metu 61% darbingo amžiaus lietuvių iš ofisų persikėlė į namus, 16 proc. jų ketina tęsti darbą iš namų net ir pasibaigus karantinui. Palyginimui, Latvijoje po karantino dirbti nuotoliniu būdu ketina 18% dirbančiųjų. Žinoma, tai labai priklauso ir nuo darbdavių požiūrio, tačiau tikėtina, jog masiškai dirbant iš namų jie turėjo galimybę įsitikinti, kad darbuotojų efektyvumas išlieka aukštas.

Ką gali padaryti tu?

Tam tikri COVID19 laikotarpiu susiformavę elgsenos pokyčiai yra itin svarbūs asmeniniame lygmenyje. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuva nėra ta šalis, kuri palaiko Europoje kylančias kovos prieš klimato kaitą iniciatyvas, jei norite išsaugoti aplinką ir ekosistemas, reikės šiek tiek pabaksnoti savo išrinktus politikus.

Nors stebimas tam tikras visuomenės susiskaldymas, krizė atnešė naują paramos vieni kitiems ir solidarumo bangą. Tai gali paskatinti įvairių kartų žmones burtis ir imtis veiksmų, ypač kai jie ima suvokti, kad dalis klimato pokyčių taip pat padidina būsimų pandemijų riziką.

Pirmiausia, prisijunkite prie klimato kaitos judėjimo – užduokite politikams aktualius klausimus, nes, kaip parodė pavyzdys su ministro Kęstučio Mažeikos priimtomis Medžioklės taisyklėmis – kuo labiau visuomenė kvestionuoja tam tikrus politikų sprendimus, tuo daugiau veiksmų ir pokyčų iš tiesų atliekama toje srityje. Prisijunkite prie „Fridays for Future“ organizacijos organizuojamų protestų, sekite naujo projekto „Klimatosūkis“ naujienas ir išsakykite savo poziciją socialiniame tinkle.

Antra, dėl OCVID-19 grėsmės sutriko žemės ūkio produkcijos tiekimo sistemos. Tai gali paskatinti žmones eksperimentuoti užsiauginant bent dalį produkcijos patiems, vartoti daugiau augalinės kilmės produktų, pabandyti vartoti mažiau mėsos. Mėsos ir pieno pramonė nulemia net 14 proc. CO₂ išmetimų.  Be to, atsigaunant ekonomikoms raginama remti vietinius augintojus ir verslus. Ir žinote ką – tai labai pravers ir mažinant CO₂ išmetimus, nes produktų nereikės taip toli gabenti! Taigi, jei negalite atsisakyti mėsos, rinkitės Lietuvoje, ekologiniuose ūkiuose užaugintų gyvulių mėsą. Ir dar vienas svarbus patarimas – suvalgykite visą maistą, kurį nusipirkote, arba pirkite tiek, kiek suvalgote. Maisto atliekos taip pat šildo klimatą – pūnantis maistas generuoja maždaug dešimtadalį šiltnamio efektą skatinančių dujų.

Trečia – klimatą taip pat šildo automobilių išmetamosios dujos. Pandemijos metu kaip tik išsiugdėme įprotį mažiau keliauti, daugiau bendrauti per virtualias konferencijas, galbūt dalį šių įpročių galima išlaikyti? Dažniau rinkitės keliones pėsčiomis, dviračiu, o jei pavargote, šokite į autobusą ar troleibusą.

Kol kas skristi į bet kurią pageidaujamą šalį negalėsime. Bet jei jūsų išsvajota atostogų vieta – Europoje, galbūt galima ją pasiekti traukiniais? Keltais? Gal pakeliui aplankyti dar ką nors? Pamėginkite pakeisti savo keliavimo būdą bent vieną kartą – galbūt toks „lėto“ keliavimo būdas jums visai patiks?

Ketvirta – galbūt karantino metu dirbdami ir daug laiko praleidžiant namuose pastebėjote, kad pro tam tikrus tarpus (pavyzdžiui, tarp langų ir sienų) braunasi šaltis, juolab jog gegužės mėnesio oro temperatūra šiemet išliko gana žema. Reikėtų pasirūpinti savo būsto oru ir tinkama temperatūra, ypač jeigu jame teks praleisti daugiau laiko, nei įprasta. Neleiskite šilumai taip lengvai pabėgti – daugiabučiams reikalinga energija, Europos Sąjungos duomenimis, virsta maždaug 36 % visų CO₂ išmetimų.  Galite pasidomėti valstybės remiama namų renovacijos programa. Be to, dar daugiau energijos reikia ne namų šildymui, o vėsinimui vasarą! Pasidomėkite, kokios yra galimybės geriau izoliuoti jūsų būstą nuo šalčio ir apsisaugoti nuo artėjančios saulės kaitros.

Penkta – du mėnesius dirbdami namuose naudojome nebe biuro, o savo namų elektrą. Ar pastebėjote išaugusias elektros sąskaitas? Jei turite galimybę, pasinaudokite valstybės parama ir ant savo namo stogo įsirengti nedidelę saulės jėgainę. Jei ne – internete jau galima rasti daugybę prietaisų, kurie turi saulės baterijas ir gali, pavyzdžiui, per dieną sukaupta energija vakare apšviesti kiemą (įsmeigiami į žemę kiemo šviestuvai), pakrauti jūsų telefoną (išorinės baterijos su saulės elementais) ar apšviesti lauko terasą (lemputės su saulės baterijomis). Išnaudokite atsinaujinančių šaltinių energiją bent daliai savo energijos poreikių – tai energija už kurią nereikės mokėti.  

Europos šalys pamažu atsigauna po koronos viruso pandemijos, ir jau svarsto, kokioms pramonės sritims skirti finansinę pagalbą. Tokioje situacijoje tarptautinėje žiniasklaidoje ir Europos Komisijos virtualiuose posėdžiuose skamba pasiūlymai ne grįžti į buvusį kelią, o rinktis tvaresnį, labiau aplinką, gamtą tausojantį bei turimus išteklius taupantį kelią. Balandžio mėnesį 17 Europos Aplinkos ministrų pasirašė kreipimąsi į Europos Sąjungą, ragindami palaipsniui atsisakyti taršios anglies pramonės ir sekti dar 2019-ųjų gruodį parengtu planu „Green Deal“ („Žaliuoju susitarimu“). Šis susitarimas aprėpia pokyčius daugelyje sričių, tokių kaip transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, pastatų renovacija ir bioįvairovės apsauga. Lietuvos atstovo parašo tarp raginančių laikytis „Green Deal“ – nebuvo.

Skamba ambicingi planai – iki 2050-ųjų Europa taptų „neutraliu“ žemynų

Europos Komisijoje jau pateiktas pasiūlymams naujasis Klimato įstatymas, pagal kurį žemynas iki 2050-ųjų turėtų virsti neutraliu CO₂ išmetimų atžvilgiu, kitaip tariant, negeneruoti daugiau anglies dvideginio, nei gali sugerti augmenija ir šlapžemės. Pagal šį planą, būsimos investicijos turėtų būti nukreiptos į atsinaujinančius energijos šaltinius, žiedinės ir tvarios ekonomikos kūrimą. Darbo vietos, kurios buvo prarastos per pandemiją, taip pat turėtų būti kuriamos tose srityse, kurios savo veikla nekenkia aplinkai.

Pavyzdžiui, Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze pasiūlė šalies verslininkams, kurie prašo subsidijų automobiliams, jas suteikti tik elektromobiliams įsigyti. Virtualiame susitikime aplinkos ministrai sutarė, kad „plokščios kreivės“ strategiją, kurios laikėmės saugodamiesi nuo staigiai plintančio viruso, reikia taikyti ir CO₂ išmetimams – siekti juos kiek įmanoma „suplokštinti“, kad bent jau neaugtų, jei nemažėja. Kitu atveju po kelerių metų gali tekti taip pat užsidaryti, nesinaudoti automobiliais ir nieko negaminti, kad galėtume sumažinti drastiškai augantį CO₂ dujų kiekį atmosferoje.

Daug pažadų ir įsipareigojimų – poveikis menkas

Europos aplinkos agentūra (EAA) nesenai pasirodžiusioje 2020 m. Europos aplinkos būklės ir jos perspektyvų (SOER 2020) ataskaitoje paskelbė, kad nepaisant teigiamų pokyčių, daugelyje sričių, tokių kaip mažesnis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, mažiau pramoninių išmetamųjų teršalų, mažiau atliekų, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir iš atsinaujinančių išteklių gaminamos energijos dalis, pažanga lėtėja.

Nors dėl COVID-19 susiklosčiusios situacijos ir įvestų judėjimo apribojimų tarša iš transporto ir pramonės sektorių sumažėjo, ilgojoje perspektyvoje tai teigiamo pokyčio nepadarys. Vienas svarbiausių klausimų išlieka, kaip kopsime iš šios krizės? Kaip teigia EAA vykdomasis direktorius Hansas Bruyninckx‘as, krizės ekonominiam poveikiui sušvelninti skirtos investicijos turėtų būti suderintos su ilgalaikiais tvarumo tikslais.

 Tam pritaria ir Lucas Bas, Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos IUCN Europos direktorius, pabrėždamas, kad jei norime atsparesnės Europos po pandemijos, „reikės padidinti investicijas į sprendimus, pagrįstus gamta. Tai leistų ES sukrauti gamtinį kapitalą“.

Ką siūlo „Žaliasis susitarimas“?

Kaip jau minėta, pagrindinis „Green deal“ arba „Žaliojo susitarimo“ tikslas – kad iki 2050-ųjų Europa taptų visiškai CO₂ prasme neutraliu žemynu. To bus siekiama investuojant į technologijas, mažinančias taršą, atsisakoma anglies pramonės rėmimo, skatinama taisyti daiktus, taisymo ir daiktų nuomos srityje kuriamos naujos darbo vietos.

Pagal „Green Deal“ („Žaliojo susitarimo“) pasiūlymus, pramonės srityje būtų siekiama, kad kuo mažiau medžiagų būtų neperdirbamos, ypač daug dėmesio ketinama skirti tekstilės, plastiko, elektronikos ir statybinių medžiagų sektoriams. Patvirtinus šį planą, iki 2030-ųjų Europoje turėtų nelikti neperdirbamų pakuočių, įvairius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, planšetes, gyventojai galėtų grąžinti ir jos būtų taisomos ar bent jau dar kartą panaudojamos šiuose prietaisuose esančios žaliavos.

Energijos srityje numatoma atsisakyti iškastinio kuro ir kiek įmanoma labiau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Planuojama jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.

Statybų srityje ketinama dar aktyviau renovuoti pastatus, skaitmenizuoti statybas ir pasiekti, kad statybinės medžiagos būtų lengviau perdirbamos, aktyviau veiktų žiedinės ekonomikos principas. Ketinama renovuoti dar daugiau viešųjų pastatų, socialinių būstų.

Kovojant su įvairia tarša ketinama griežtinti oro kokybės Europoje reikalavimus, stebėti, kad aplinka nebūtų teršiama nei į vandens telkinius nutekančiais trąšų likučiais, nei vaistais, nei mikroplastiko dalelėmis. Bus vertinamos šiuo metu žemės ūkyje, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos, skatinama ieškoti alternatyvų joms, griežtinami naujų cheminių medžiagų įvedimo į rinką reikalavimai.

Siekiama kruopščiai saugoti Europos biologinę įvairovę: kurti „žaliuosius“ miestus, kad nebūtų naikinamos ir urbanizuotose teritorijose gyvenančios rūšys, kiek įmanoma labiau saugoti miškus (nes jie juk sugeria dalį išmetamo CO₂), efektyviau išnaudoti vandens ekosistemų teikiamus išteklius (pavyzdžiui, pritaikyti vandenyje augančius dumblius maistui).

Situacija Lietuvoje – išmetimų augimą sustabdėme, bet sumažinti nepavyksta

Peržvelgus „Green Deal“ planus, Lietuvos gamtos fondo Klimato kaitos specialisto Justo Kažio nuomone, Lietuvai daugiausia naudos atneštų pasiūlymai transporto ir žemės ūkio srityse. Kol kas jose šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažėjimo beveik nematyti.

Remianti naujausia  (2020 m.) Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pateikta statistika, 2018-aisiais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų klimatą šildančių dujų. Daugiausia išmetė transporto (30,2 proc.) ir energetikos (28,6 proc.) sektoriai; žemės ūkis (21,1 proc.) – trečioje vietoje. 

Jau gerą dešimtmetį išmetamų dujų kiekis stabilizavosi ir augant ekonomikai nekyla kartu su BVP. Tai užtikrino šilumos gamybos ūkio pertvarka, bei augantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas elektros gamybai.Vis dėlto, per pastaruosius dešimt metų išmetamų ŠESD kiekiai Lietuvoje mažėjo nežymiai arba net didėjo. Išmetimai pastebimai augo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, atliekos ir kt.) – beveik 12 proc. 

Pritarus „Green deal“  iki 2050-ųjų šalys įsipareigotų transporto išmetamus teršalus sumažinti net 90%. Ketinama labiau skatinti laivybą, automobilių nuomos paslaugas. Itin plėsis elektromobilių stotelių įkrovimo tinklas – žadama, jog Europoje jau 2030-aisiais turėtų būti 1 milijonas elektromobilių įkrovimo stotelių ir 13 milijonų netaršių (arba itin mažus išmetimus generuojančių) automobilių.

Kaip jau minėta, kita sritis, kur Lietuvai itin sunkiai sekasi sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išmetimus – tai žemės ūkis. Nors per pastaruosius 10 metų ŠESD kiekis iš žemės ūkio sektoriaus išliko stabilus, Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, kad skirtingo tipo dujos turi skirtingą poveikį klimatui. Pavyzdžiui, metano dujos yra 25 kartus žalingesnės už tokį patį anglies dioksido dujų kiekį, o azoto suboksido dujos – beveik 300 kartų žalingesnės. Žemės ūkio veikla lemia daugiau nei pusę visų metano dujų ir net 85,6 proc. azoto suboksido dujų kiekio išmetimą į atmosferą. Daugiausia emisijų susidaro iš dirbamos žemės – net 53 proc. Dujos išsiskiria dėl cheminių trąšų naudojimo (N₂O ir CO₂ ) ir žemės apdribimo – ir Lietuvoje šios emisijos auga jau du dešimtmečius. Iš galvijų virškinimo trakto išsiskiriantis metanas (CH₄), sudaro apie 40 proc. gyvulininkystės srities emisijų, tačiau šios emisijos kasmet mažėja.

Minėtame Europos šalims siūlomame plane „Green Deal“ daug dėmesio skirta tvariam ūkininkavimui – Europos institucijos rekomenduos naudoti mažiau pesticidų, antibiotikų, kitų chemikalų auginant maisto produktus, skatins ekologinių ūkių kūrimąsi ir rems technologijas, kurios leistų ilgiau išlaikyti produktus šviežius, juos paprasčiau įpakuoti, greičiau nugabenti galutiniam vartotojui.

Panašu, kad „Green Deal“ skelbia pokyčius, kurie patiktų daugumai, o kartu leistų sumažinti šalies poveikį klimato kaitai. Lietuva neprisijungė prie šalių, raginančių laikytis „Green Deal“ plano, tačiau jį palaiko dauguma Europos sąjungos šalių ministrų, įvairios žemyno organizacijos bei daugelio valstybių jaunimas, kuriems svarbi jų ateitis.

Lietuvos gamtos fondas pradeda būtent jaunajai kartai skirtą projektą „Klimatosūkis – dabar Tavo ėjimas“ (angl. „Game on: don‘t let the climate change end the game“), kuriame kartu su Vokietijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos nevyriausybinių organizacijų atstovais sieks, kad tiek politikai, tiek piliečiai atkreiptų dėmesį į klimato kaitos grėsmę ir imtųsi veiksmų jai stabdyti.