Lietuvoje dėl klimato kaitos poveikio ima džiūti eglės. Tačiau šis procesas nėra masinis ir akivaizdų faktą, kad eglėms ima nebepatikti mūsų sausas ir besniegis klimatas, pastebėsime tik po dešimties ir daugiau metų. O štai paukščių migracijos, vasarojimo ir žiemojimo įpročiai gali pasikeisti per kelias dienas. Jei jiems per šalta – jie skrenda piečiau, per karšta – šiauriau. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, dėl šios priežasties būtent paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai. Todėl su būriu gamtos mylėtojų paskutinę vasaros savaitę iškeliavome į Paluknio pievas, Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinius bei Papio ežerą stebėti šių vietovių senbuvių ir atvykėlių paukščių.
Įspūdžius iš kelionės galite pamatyti šiame vaizdo klipe.
Baltieji garniai – vienas akivaizdžiausių klimato kaitos įrodymų
Vos pasukus į Paluknio pievas ant elektros laidų pastebėtas raudonkojis sakalas. Šis paukštis Lietuvoje nevasaroja, iš daug piečiau esančių teritorijų turėtų migruoti link Afrikos, bet… štai tupi ant laidų Paluknio pievose. Ornitologas Marius Karlonas įvertino, jog pastebėti du jaunikliai, jie ramiai sau dorojo pievoje pagautus žiogus.
Netrukus pastebėjome pievų senbuvius – tetervinų porelę. Šie paukščiai – itin atsargūs, baidosi žmogaus, todėl grupė galėjo juos stebėti tik iš už krūmo. Tai gražūs, didingi vištiniai paukščiai, kurie poravimosi metu skleidžia burbuliavimą primenantį balsą, o šokio metu specialiai pasipučia, turi ryškiai raudoną antakį. Deja, tačiau šylantis klimatas graso šiuos gražuolius išginti iš Lietuvos – jiems labiau patinka pelkių prieglobstis ir vėsesni orai.
Netrukus lauką perskrido gervių būrys ir visiškai tarp stebėtojų ėmė nardyti šelmeninės kregždės. Ant seno nudžiūvusio medžio stagaro pastebėtas didysis margasis genys.
Pasukus link Papio ežero, stebėtojai išvydo visą būrį baltųjų garnių. Toks vaizdas mūsų senoliams būtų neįprastas – esame įpratę prie vietinio pilkojo garnio.
Baltieji garniai anksčiau gyveno Pietų Europos šalyse, pamažu po vieną individą imti pastebėti Lietuvoje, o dabar čia yra itin dažni. Bet kuo čia stebėtis garniais, jei, pasak ekoturizmo agentūros „Ornitostogos“ gido, ornitologo Mariaus Karlono, Vilniaus Žvėryno rajone gyvena didžiulės, žalios Kramerio papūgos! Neįtikėtina, bet visiškai šiltųjų kraštų paukščiai jau gali ištverti tokias žiemas, kokias šiuo metu turime Lietuvoje.
Žiemą galime nebepamatyti svirbelių
Papio ežero nendrynuose labai susikaupus galima įžvelgti ir smulkutes zyles, tačiau mums įprastų zylių savo rūbu jos nė kiek neprimena. Tai – ūsuotosios zylės, taip pat Lietuvoje gausėjančios šylant klimatui.
Paskanavę Baltosios Vokės tvenkiniuose ruoštos žuvienės, paukščių stebėtojai išžygiavo palei tvenkinių kraštą. Stebėjome gulbes giesmininkes ir nebyles, visą būrį nuo ežero kylančių laukių, pakraštyje nardantį tulžį, o tolumoje, virš miško – ratus sukantį jūrinį erelį bei vapsvaėdį.
Pasak Mariaus Karlono, netrukus prasidėsianti paukščių migracija, kurios kelyje yra Lietuva (paukščiai migruoja žemyn į pietvakarius palei Baltijos jūrą), ornitologams gali atnešti siurprizų. Nes kasmet šiek tiek kinta ne tik žiemoti į Afriką išskrendančių paukščių, tačiau ir tų, kurie Lietuvą anksčiau rinkdavosi kaip savo žiemojimo vietą, elgesys. Mūsų šalyje gali rečiau lankytis , pavyzdžiui, svirbeliai, čimčiakai ar tūbuotieji suopiai – jau ir šiaurau esamos teritorijos tapo jiems pakankamai šiltos, tad kam varginti sparnus ir skristi iki Lietuvos?
Pasak Vilniaus universiteto klimatologų, vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje kol kas yra pakilusi maždaug 0,7 – 0, 9 ° C, tačiau ir toks pokytis jau lemia tam tikrus pokyčius. Jei norime stebėti ir grožėtis savo vietiniais paukščiais, turime reikalauti veiksmų iš savo valdžios bei patys keisti kasdienius įpročius. Pirmiausia – vartoti mažiau mėsos, rečiau kelionėms rinktis automobilį.
Pradinis