DABAR TAVO ĖJIMAS

Kai vidutinė Žemės temperatūra pakils virš +2 ° C, prasidės negrįžtami pokyčiai.

Ar prieš planetą laimės klimatas, ar mes? Metas sutelkti jėgas ir imtis veiksmų.

Žemyn

Apie projektą

„Klimatosūkis“ (tarptautinis pavadinimas „Game on“) – tai ketverių metų trukmės Europos Sąjungos finansuojamas projektas, skirtas didinti jaunimo sąmoningumą klimato kaitos atžvilgiu.

Per įvairius žaidimus, mobiliąją aplikaciją, iššūkius socialiniame tinkle ir susitikimus su Lietuvos bei Europos politikais, skatinsime jaunų žmonių ir suaugusiųjų aktyvumą bei pokyčius jų kasdienio gyvenimo įpročiuose.

Per ketverius metus organizuosime išvykas į Briuselį, kur klimato aktyvistai galės tiesiogiai pabendrauti su sprendimus priimančiais parlamentarais. Taip pat keliausime į Pietų Amerikos šalį, stipriai nukentėjusią nuo klimato kaitos. Kai gyvename Lietuvoje, galbūt ne visuomet suvokiame klimato kaitos padarinius – tačiau kaip

jaučiasi tie, kurie dėl klimato pokyčių jau prarado  švaraus vandens, maisto šaltinį ar netgi yra priversti kraustytis iš savo namų?

Svarbiausia, kad jų likimas priklauso nuo kasdienių mūsų pasirinkimų ir įpročių. Ar galime kažką pakeisti JAU DABAR, kad rytoj patiems nereikėtų išsikraustyti, dėl nepakeliamo karščio ar netikėtai namų slenkstį pradėjusios skalauti Baltijos jūros?

Sekite naujienas!

Naujienos

Klimato faktai

LIETUVOJE

  • Nuo XX a. vidurio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo +0,7-0,9 C
  • Auga kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja – šiltuoju metų laiku. Žiemos Lietuvoje šyla greičiau nei bet kuris kitas sezonas.

PASAULYJE

  • Vidutinė visos planetos temperatūra per penkiasdešimtmetį pakilo +1,6 C
  • Vidutinė CO 2 dujų koncentracija ore 2020 m. balandžio mėnesį pasiekė naują rekordą per pastaruosius 800 tūkst. metų. Šiuo metu anglies dvideginio dujų atmosferoje yra 416,18 ppm (parts per milion).

Skeptikams

Manote, kad planeta nuolat išgyvena ledynmečius ir atšilimus? Taip, tai tiesa, tačiau mokslininkų tiriami ledynų sluoksniai, medžių rievės, nuosėdos vandenyno dugne rodo, kad temperatūra planetoje visuomet buvo stabili. Iš minėtų gamtinių objektų galima nustatyti, kad šiuo metu temperatūra kyla maždaug 10 kartų greičiau, nei klimatui šylant po paskutinio ledynmečio.

Ledynmečiai ir atšilimai planetoje vykdavo dėl nedidelių žemės orbitos pokyčių – dėl to mūsų planeta gaudavo skirtingą kiekį saulės šviesos ir šilumos. Tačiau šiandien tikimybė, kad dabartinis Žemės atšilimas NĖRA nulemtas žmonių ūkinės veiklos yra vienas iš milijono.

  • Mitas: „Mokslininkai nesutaria dėl klimato kaitos priežasčių“. Netiesa. Dauguma jų sutinka, kad klimato pokyčiai vyksta ir juos sukelia žmonės. Keli tyrimai, publikuoti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, rodo, kad 97 proc. aktyviai dirbančių klimato mokslininkų sutinka: klimato šiltėjimo tendencijos per pastarąjį šimtmetį vyksta dėl žmogaus veiklos. Dauguma pirmaujančių mokslo organizacijų visame pasaulyje paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose patvirtina šią poziciją.
  • Mitas „Lauke gi taip šalta, tai kur tas pasaulinis atšilimas?“ Visai Žemei šylant, tuo pačiu metu tam tikros Žemės dalys gali ir atvėsti. Svarbu skirti orus nuo klimato. Kai mokslininkai vartoja terminą „globalus  atšilimas“arba „klimato pokyčiai“, tai reiškia temperatūros pokytį visame Žemės paviršiuje per dešimtmečius. Tuo metu orai yra trumpalaikis kasdienių sąlygų kitimas. Galima palyginti: orai – tai jūsų nuotaika, o klimatas – jūsų asmenybė. Visuotinis atšilimas neuždraudė ateiti šaltukui – žiema vis dar yra žiema, ji tiesiog ji yra mažiau žiemiška.

Tapk jaunuoju
ambasadoriumi

Klimato kaita Tau taip rūpi, kad norėtum sužinoti daugiau? Norėtum kreiptis į savo atstovą,
politiką ir paprašyti jo imtis konkrečių veiksmų kovoje su klimato kaita? Norėtum keisti savo
kasdienius įpročius, kad mažiau kenktum gamtai ir apie tai papasakoti draugams? Prisijunk
prie projekto „Klimatosūkis“, bendrauk su bendraamžiais iš dar 8 Europos šalių, kartu
protestuot, tyrinėk, skelbk tai, ką matai ir kas Tau rūpi!

Rašyk žinutę „Facebook“ paskyroje „Klimatosūkis“ arba el. paštu inga.l@glis.lt

Rašyk žinutę „Facebook“ paskyroje „Klimatosūkis
arba el. paštu inga.l@glis.lt

Ką galiu padaryti?

Norint sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, reikia arba mažinti išmetimus, arba didinti natūraliai šias dujas sugeriančių augalų/ vandens telkinių plotus ir kiekį. CO2 sugeria medžiai, vandenynai ir dirvožemis (jį savyje „užrakina“ ir į aplinką neišleidžia pelkės).

Kaip sumažinti savo „anglies pėdsaką“?

  • Rūšiuokite bei kompostuokite
  • Taisykite daiktus, kuriuos dar įmanoma pataisyti, iš vienų daiktų pasigaminkite kitus, perdarykite
  • Mažinkite vartojimą – pirkite tai, ko iš tiesų reikia, apsižvalgykite, galbūt toks pat daiktas parduodamas popierinėje pakuotėje arba minimaliai įpakuotas
  • Išjunkite nereikalingą šviesą, taupiai naudokite vandenį
  • Jei prireikė naujo elektronikos prietaiso – ieškokite aukštesnės energinės klasės, taupiai naudojančio elektros energiją
  • Pasikeiskite elektros lemputes į taupias
  • Keliaukite, vykite į darbą dviračiu, viešuoju transportu arba keliese viename automobilyje
  • Jei jau važiuojate automobiliu, pasirinkite vidutinį ~80 km/h greitį, taip sunaudojama mažiausiai degalų

Kontaktai

Inga Labutytė - Atkočaitienė

Projekto komunikacijos specialistė ir koordinatorė

Tel.: +37060280905
El. paštas: inga.l@glis.lt

Justas Kažys

Klimato kaitos ekspertas

El. paštas: justas.kazys@gf.vu.lt

Lietuvos gamtos fondas
Algirdo g. 22-3,
LT-03218 Vilnius
Tel.: 8 5 2310700
Fax.: 8 5 2310441
El. paštas: info@glis.lt

Facebook – Klimatosūkis