Be kategorijos – Klimatosūkis

Protestuotojai prieš klimato kaitą. Hello I'm Nik nuotrauka iš Unsplash.com nuotr.

8 šalių gyventojų apklausa apie klimato kaitą: jos neigiamus padarinius teigia jaučiantys beveik trečdalis lietuvių

2022-03-29

Projekto „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) atstovai praėjusių metų lapkritį atliko apklausą 8-iuose Europos šalyse, jos metu apklausė daugiau nei 2600 gyventojų iš Vokietijos, Slovakijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos bei Čekijos. Šia apklausa siekta išsiaiškinti, koks yra gyventojų požiūris į klimato kaitą skirtingose šalyse, ką jie linkę laikyti atsakingu už klimato kaitos stabdymą. Du trečdaliai apklaustų europiečių mano, jog klimato kaita yra globali problema ir šioje srityje yra labiausiai linkę pasikliauti mokslininkų skelbiamomis išvadomis. Lietuvių atsakymai išsiskiria tuo, jog klimato kaitos srityje jie daugiau aktyvių veiksmų tikisi iš verslo bei nevyriausybinių organizacijų, nei iš valdžios. Taip pat beveik trečdalis lietuvių jau teigia jaučiantys klimato kaitos poveikį.

Vasario pabaigoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pateikė dar vieną ataskaitos apie klimato kaitą dalį, kuria atskleidė, kokios negrįžtamos pasekmės ištiks žmoniją ir gamtą, jei klimatas toliau šils tokiu tempu. Vis tik mokslininkai pabrėžė, kad vilties dar yra, tačiau reikia susitelkti ir imtis veiksmų globaliu mastu – dabar pastangos mažinti klimato kaitą yra gana padrikos.

Lietuviai – vieni iš labiausiai susirūpinusių klimato kaita

Projekto „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai taip pat rodo, jog europiečiai suvokia klimato kaitos grėsmę, tačiau jiems reikia kažko, kas sutelktų ir pateiktų gerųjų pavyzdžių, kokių veiksmų galima imtis.

31 % apklaustųjų teigė jau jaučiantys klimato kaitos poveikį, o dar 40 % tikėjo, kad tikrai pajus jį per savo gyvenimą. Net 28 % apklaustų lietuvių įvardijo, kad klimato kaita yra didžiulė problema. Remiantis šiais duomenimis, lietuviai yra vieni labiausiai susirūpinusių klimato kaita (po Vokietijos – 45 % apklaustųjų ir Vengrijos – 32 %). Mažiausia dalis žmonių dėl klimato kaitos suka galvą Bulgarijoje (13 % apklaustųjų).

Norisi kažką daryti, bet neaišku – ką

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos duomenimis, klimato kaitos poveikį jau patiria maždaug pusė pasaulio populiacijos. Ekspertai teigia, jog aktyvūs veiksmai šiuo metu yra svarbiausi – jei visuomenės nesuvoks problemos rimtumo ir nesiims pokyčių, šylančios globalios pasaulio temperatūros sustabdyti nepavyks.

Vidutiniškai trečdalis (26 %) apklaustų europiečių sutiko, kad klimato kaita – didelė problema, tačiau kartu pripažino, kad ją suvokti – sudėtinga, nes tai kažkas tolimo ir neapibrėžto. Gyventojai nori imtis veiksmų, tačiau kartu mano, jog jų indėlis nieko nepakeis.

Dalis Europos šalių šią vasarą pajuto klimato kaitos poveikį: dalį Vokietijos užliejo potvyniai, Čekijoje praūžė tornadas. *Mika Baumeister nuotrauka iš Unsplash*

„Tokie projektai, kaip „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) siekia didinti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos ir nykstančios bioįvairovės klausimais, organizuodami veiklas, kurios įtraukia, kelia pozityvius įspūdžius, pristato teigiamus pavyzdžius. Visuomenės apklausos, organizuotos 8-iose šalyse tikslas buvo geriau suvokti žmonių požiūrį ir tuomet pasiūlyti veiklas, kurios geriausiai jį atitinka: kitaip tariant, šviesti apie tai, kur labiausiai trūksta žinių,“ – sakė projekto „Game On“ komunikacijos vadovas Andrasas Sztaniszlavas.

Moterys dėl klimato kaitos jaudinasi labiau

70% apklausos dalyvių teigė, jog klausydami informacijos apie klimato kaitą, prognozių, jie labiausiai pasitiki mokslininkų pranešimais. 58 % dažniausiai informaciją apie klimato kaitos poveikį sužino iš TV naujienų, o 43,5% – iš naujienų portalų.

Demografiniai duomenys rodo, jog 71 % apklaustų moterų mano, kad klimato kaita yra didelė problema. Vyrai čia mato mažesnę bėdą – klimato kaitą grėsmingu pavojumi laiko 60 % vyrų. Moterys dažniau jaudinasi, jog klimato kaita neigiamai paveiks jas pačias, jų artimuosius, gyvūnus, augalus ar ateities kartas.

Apklausa atskleidė, jog moterys labiau nei vyrai yra susirūpinusios klimato kaita ir poveikiu savo artimiesiems, gyvūnams. Tobias Rademacher nuotrauka iš Unsplash.com

Beveik trečdalis lietuvių (27 %) teigė jau savo kasdieniame gyvenime jaučiantys klimato kaitos padarinius, o dar 41 % prognozavo, kad tikrai pajus juos per savo gyvenimą. Atsakydami į šį klausimą labiausiai išsiskyrė Vengrijos ir Rumunijos respondentai – abiejose šalyse net pusė apklaustųjų teigė jau pajutę klimato kaitos neigiamus padarinius.

Lietuviai atsakomybę imtis veiksmų linkę perduoti verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms

Didžioji dauguma žmonių visose šalyse (77 %) pripažino, jog klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Lietuvoje tokios nuomonės irgi laikėsi 77 % respondentų. Likusi dalis svarstė, kad klimato kaitą lemia natūralūs pokyčiai gamtoje.

Sutariame, kad problema egzistuoja. Tuomet kas atsakingas ir kas pirmiausia turėtų imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti? Lietuvoje net 40 % respondentų mano, kad tai – stambių įmonių ir verslų atsakomybė.

„Gamintojai turėtų pakeisti savo gamybos metodus, kad pirkėjai galėtų pasirinkti, pirkti tvaresnius, aplinkai mažiau kenksmingus gaminius,“ – sakė apklausoje dalyvavęs 24-erių metų lietuvis.

Dėl gamintojų ir verslų atsakomybės su lietuviais sutinka čekai bei slovakai. Tuo metu Rumunijos ir Vengrijos gyventojai yra linkę manyti, kad vis tik šį klausimą pirmiausia turėtų spręsti vyriausybės, politikai.

Lietuvoje vos kas dešimtas apklausos dalyvis mano, kad už klimato kaitą atsakomybę turėtų prisiimti ir pavieniai gyventojai. Kitų šalių gyventojai jaučia didesnę individo atsakomybę šiuo klausimu – Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje apie penktadalis apklaustųjų paminėjo, kad atsakomybę turi prisiimti kiekvienas.

Lietuvių atsakymai taip pat išsiskyrė tuo, jog net 15 proc. apklaustųjų teigė, kad veiksmų dėl klimato kaitos stabdymo turėtų imtis nevyriausybinės, aplinkosauginės organizacijos. Kitose šalyse taip manančių dalis nesiekė dešimtadalio.

2022-aisiais žadėjo gyventi tvariau

Taršiausiais sektoriais dauguma šalių vienbalsiai įvardino energetikos sektorių, tik Slovakijoje taršiausiu nominuotas kelių transportas. Labiausiai klimato kaitą skatinančios veiklos trejetukas, pasak apklausos dalyvių, yra energetika, naftos pramonė ir transportas.

Energetikos sektorių daugelis apklaustųjų mato kaip labiausiai prisidedantį prie klimato kaitos. *Cristi Goia iš Unsplash nuotr.*

Tiesa, Lietuvoje pakankamai ženkli dalis (beveik penktadalis apklaustųjų) mano, kad žemės ūkis yra labiausiai klimato kaitą spartinantis sektorius. Iš tiesų Lietuvoje transportas ir žemės ūkis generuoja daugiausia CO₂ išmetimų.

Džiugina tai, jog daugiau nei pusė apklaustųjų per artimiausius 2022-ųjų metų mėnesius žadėjo keisti savo gyvenimo būdą į aplinkai draugiškesnį: dauguma žadėjo pradėti rūšiuoti, antroje vietoje – pažadas taupyti elektrą tiek darbovietėje, tiek namuose, trečioje – sumažinti naudojamų vienkartinių produktų kiekius.

Kita vertus, Lietuvoje žadančių imtis pokyčių žmonių dalis buvo mažesnė, nei vidutiniškai kitų europiečių.

Keistis apklausos dalyvius įkvepia kitų gerieji pavyzdžiai, tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir galimybė sutaupyti, sumažinti savo išlaidas.

Pradinis

Sniegas gegužės pradžioje– kodėl ir už ką mums taip?

2021-05-25

Dar gegužės pradžioje Lietuvos šiaurinių rajonų medžiai linko nuo sniego dangos, o didžiuosius miestus skalbė tai sniegas, tai kruša. Vos po savaitės jau lekiame į lauką trumpomis rankovėmis. Kokias išdaigas krečia orai ir kodėl šiemet jau kelis kartus išgyvenome apdrabą – didelį kiekį iškritusio sniego tuo metu, kai rodos, turėtų žaliuoti pavasaris? To pasiteiravome Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento daktaro Gintauto Stankūnavičiaus.

Sniegas gegužės pradžioje – reišinys, aplankantis kas 10-15 metų

„Sniegas nėra ypač anomalus reiškinys Lietuvoje gegužės pradžioje: tai nutinka maždaug kas 2-4 metus, poliariniam orui (arba tiksliau – jūrinei arktinei oro masei) įsiveržus iš šiaurės. Štai gegužės antroje pusėje sniegas jau – retas svečias ir iškrenta kartą per 10 – 15 metų, o gegužės pabaigoje – tik išimtiniais atvejais. Tačiau per XX a. yra fiksuotas bent vienas atvejis, kai sniegas iškrito ir birželį (3-iajame dešimtmetiyje),“ – sako doc. dr. G. Stankūnavičius.
Pasak jo, balandį iškrentančiu sniegu net nėra ko stebėtis, nes antroje balandžio pusėje sninga praktiškai kas antrus metus.

„O priežastys tokios pat, kaip ir gegužės mėnesį, – sako Vilniaus universiteto atstovas. – Sniegas pavasario antroje pusėje visų pirma rodo, kad kondensacijos (debesų pado) ir užšalimo (kai temperatūra 0° C) lygis yra panašiame aukštyje ir tas lygis yra palyginti neaukštai, tarkim, žemiau nei 500 metrų virš žemės paviršiaus. Kitas svarbus veiksnys – tai galingi kamuoliniai debesys „įsiterpę“ į bendrą atmosferos fronto debesų sistemą. Šiuose debesyse debesų dalelės (snaigių sankaupos, ledo kristalai, o kartais dideli ledėkai) dėl smarkaus vertikalaus maišymosi gali būti dideliu greičiu (iki 20 – 25 m/s) išmetami iš debesies apatinės ribos, todėl tokiais atvejais sniegas neištirpęs gali pasiekti žemės paviršių ir iš didesnių aukščių,“ – sako mokslininkas.

Šalta-karšta – tokias išdaigas krečia meridianinė oro cirkuliacija

Kodėl būtent taip dažnai kaitaliojasi šiltesni laikotarpiai su šaltais ir drėgnais? Pasak pašnekovo tai rodo, kad vyksta intensyvi tarp-platuminė oro masių apykaita, kurią lemia dažnesnė už zoninę didelio masto meridianinė oro cirkuliacija virš Europos-Atlanto sektoriaus. Ši meridianinė cirkuliacija šią žiemą ir pavasarį buvo daug dažnesnė negu pernai.
G. Stankūnavičius atsivertė klimatologų Anthony R. Lupo ir Ninos K. Kononoovos tyrimą, kuriame rašoma, jog paskutiniais XX a. dešimtmečiais mišri ir meridianinė oro cirkuliacija pavasario mėnesiais Europoje tapo dažnesnė.

Mokslininkas pripažįsta, kad pusrutulio mastu meridianinės cirkuliacijos pasikartojimas taip pat dažnėja.

Gegužės pirmųjų dienų sniegą mums persiuntė Šiaurės Italija

„Kitas aspektas – kodėl tiek daug sniego su lietumi vienu metu (virš 40 mm per mažiau nei parą) ir dar gegužę? Labai intensyvūs ir gausūs krituliai paprastai mus pasiekia šiltuoju metų laiku įsiveržus drėgnai tropinės kilmės oro masei konkretaus ciklono sistemoje. Tokie ciklonai dažniausiai atkeliauja nuo Viduržemio jūros regiono (tiek nuo jūrinių akvatorijų, tiek ir nuo Pietų Europos) ir, jeigu jų centrinės dalies trajektorija praeina pro Lietuvą (tiksliau pro rytinę Lietuvos dalį), vienoje Lietuvos pusėje gali pilti Lietus, o kitoje – gausi šlapdriba. Tai kyla dėl šių ciklonų didelės terminės asimetrijos: vakarinė dalis paprastai būna šalta, o rytinė – šilta. Taigi toks ciklonas „užsikūręs“ virš Ligūrijos jūros ir šiaurinės Italijos gegužės 1 d. vakare ir 2 d. naktį pajudėjo į šiaurės rytus,“ – nesenus įvykius prisiminė doc. dr. G. Stankūnavičius.

Ar tai klimato kaitos požymis? Pasak Hidrologijos ir klimatologijos mokslininko tai – sudėtingas klausimas, nes jau dabar matome, kad žiemos vidutiniškai tampa nepastovesnės, švelnesnės ir trumpesnės. Dėl to pailgėja rudens ir pavasario sezonai, o anksti atšilus ir nutirpus sniego dangai, instinktyviai laukiame greitai ateinančio tęsinio – to tikro pavasario!

Bet ne visuomet toms viltims lemta išsipildyti: nei šiaurinis Šiaurės rytų Atlantas, nei artimiausios jūros (Baltijos ir Šiaurės) taip greitai neįšyla, o į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Lietuvos esančios sausumos teritorijos dar ilgai lieka po sniego danga ir dar su retais, bet pavasariniais šalčiais.

„Taigi, pakanka, kad ilgesniam laikui pasikeistų oro srautų vyraujančios kryptys, pavyzdžiui iš pietvakarių į rytų ar šiaurės rytų ar šiaurės vakarų ir tai gali sukelti staigų oro atvėsimą, o jeigu tai nutinka kartu atslinkus cikloninei sistemai – gauname ir sniego. Yra klimato studijų, kuriose teigiama, kad bendro klimato šiltėjimo fone ateityje numatoma stipresni vyraujančios vakarų –rytų pernašos trikdžiai, kurie didintų klimato ekstremalumą. Populiariai kalbant dažniau anomaliai šiltus laikotarpius keis staigūs atšalimai,“ – prognozavo G. Stankūnavičius.

Pradinis

Programėlėje rinksite visas šias retas Europos šalių rūšis

Pasaulinė bioįvairovės diena: naujoji programėlė padės prisijaukinti tuos, už kuriuos esame atsakingi

2021-05-24

Lietuvos gamtos fondo projektas „Klimatosūkis“ kartu su 9 partneriais Bioįvairovės dienos proga išleidžia naują asmeninį CO₂ pėdsaką skaičiuoti padedančią programėlę. Projektas skirtas didinti jaunų žmonių sąmoningumą kovojant su klimato kaita, išmokti, kurie įpročiai ją labiausiai skatina. Naujosios programėlės „Klimato žaidimas“ („Climate game“) tikslas – paskatinti žmones savo anglies pėdsaką sumažinti iki 3 tonų CO₂ per metus.

Išnyko dar viena rūšis? Tai nulėmė ir kasdieniai mūsų įpročiai

Tam, kad Paryžiaus klimato susitarimo tikslai iš tiesų būtų įgyvendinti, kiekvienas pasaulio gyventojas turėtų sumažinti savo metinį anglies pėdsaką iki 3 tonų CO₂ per metus. Šiuo metu, kompaso „Global Carbon Atlas“ duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenka šiek tiek daugiau nei 5 tonos CO₂ išmetimų per metus. Reikėtų juos sumažinti, bet…

Įsisukus į gyvenimo skubą ir vėl sėdame į didžiulį automobilį, pietums kepame jautienos kepsnį ar į šiukšliadėžę švystelime vienkartinio plastiko indų rinkinį. Vakare perskaitome ar išgirstame, kad išnyko dar viena reta gyvūnų rūšis.

Kiekvieno žmogaus kasdieniai įpročiai yra tiesiogiai susiję su bioįvairovės nykimu. Programėlė padeda pajusti šį ryšį – prisijungę tapsite atsakingi už salą, kurioje gyvuos arba žus įvairūs reti gyvūnai. Jie nupiešti surinkus duomenis apie nykstančias rūšis iš visų projekte dalyvaujančių šalių: Rumunijos, Bulgarijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Lietuvos.

„Programėlė sugrąžina į paauglystės „tamagočių“ laikus ir dar kartą įprasmina citatą „Tampi atsakingas už tą, kurį prisijaukini“. Laukinių gyvūnų mes neprisijaukinsime, tačiau gaudami keletą jų „pagloboti“ virtualiai, labai greitai perprantame, kad jie yra priklausomi nuo mūsų veiksmų. Ir net nors nenaudoju automobilio darbo dienomis, šeimai siūliau ir savaitgalio išvykai išbandyti traukinį, nes… sąžinė užgrauš, jei tam baltajam kiškiui mano virtualioje saloje kas nors nutiks!“ – pirmaisiais žaidimo įspūdžiais dalinasi projekto „Klimatosūkis“ vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė.

Prižiūrima sala leidžia pajusti jūsų veiksmų poveikį

Programėlė sukurta tam, kad nuolat sektų Jūsų asmeninį CO2 pėdsaką. Pirmųjų 100 jos naudotojų kelias savaites rinkti duomenys rodo, jog jų metinis CO2 pėdsakas bus apie 4,8 tonos. Tam, kad pėdsakas būtų apskaičiuotas bent jau apytikriai, jos naudotojams kasdien reikia registruoti savo keliavimo ir mitybos įpročius. Programėlę jau galima parsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple“ platformų.

„Climate game“ („Klimato žaidimo“) kūrėjai siekė jos naudotojams išugdyti vadinamąją „anglies pėdsako intuiciją“. Daugelyje motyvacinių seminarų rekomenduojama didelį tikslą suskaidyti smulkesniais etapais. Programėlė padeda metinį CO₂ sutaupymų tikslą suskaidyti į kiekvieną metų dieną: registruodami savo informaciją jūs stebite, kaip auga CO₂ išmetimai, galite įvertinti, ar iki metų pabaigos tilpsite į užsibrėžtą ribą. Surinkti duomenys taip pat yra neginčijamas įrodymas, jog maži žingsniai, jei juos daro būrys sąmoningų vartotojų, turi didžiulės įtakos.

„Realybėje, aš nepajuntu, kas iš to, kad mėnesį nenaudoju savo automobilio arba padarau sau „veganiškos mitybos“ iššūkį. Taip pat nematau, kur toliau keliauja visos tos šiukšlės, kurias išmetu. Po maždaug 30-ies metų visi, gyvenantys bet kuriame pasaulio kampelyje, tikrai pajusime savo taršos padarinius. Tačiau mes nebeturime prabangos gyventi taip, kaip esame įpratę dar kelis dešimtmečius. Todėl mums teko sukurti įsivaizduojamą pasaulį, kad iškart pamatytumėte, kokią įtaką turi Jūsų veiksmai,“ – sako programėlės kūrėja Kitti Borissza.

Kova su klimato kaita – strateginis kelių milijardų žaidėjų žaidimas

Programėlė buvo sukurta pasinaudojus Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Game on! Don‘t let climate change end the game“ („Klimatosūkis: dabar Tavo ėjimas“) lėšomis. Šį projektą įgyvendina 10 partnerių iš 8 centrinės ir Rytų Europos šalių. Nevyriausybinės organizacijos siekia apie klimato kaitą komunikuoti kitaip, atrasti pozityvių naujienų ir įkvėpti piliečius žingsnis po žingsnio keisti savo kasdienius įpročius.

„Dauguma pranešimų apie klimato kaitą siekia atkreipti žmonių dėmesį į vykstančią katastrofą, tačiau jie kelia beviltiškumo ir baimės jausmus. Žmonės suvokia, kad situacija yra prasta, bet o ką padarysi? Projekte „Game on“ mes nusprendėme į tai pažvelgti kiek kitaip: o jei į klimato kaitos problemą žvelgtume kaip į strateginį žaidimą? Įtraukdami į savo veiklą įvairias žaidybines veiklas, norime įkvėpti ir paskatinti daryti pokytį. Kova su klimato kaita – strateginis ir daugelio žaidėjų žaidžiamas žaidimas. Šiandien mes jį žaidžiame kiekvieną dieną,“ – sako „Game on“ komunikacijos vadovas Andrasas Staniszlavas.

Pradinis

Vėjo jėgainių parkas prie Didžiosios Britanijos krantų. Nicholas Doherty nuotr. iš Unsplash.com

COVID-19 pamokos: pandemija klimato krizės neišspręs, kokių priemonių teks imtis?

2021-02-23

Jau metus taip intensyviai nebekeliaujame. Dalis – nebevykstame į darbą. Į darželius ar mokyklas nevežame vaikų. Iš pirmo žvilgsnio sustabdėme tikrai daug veiklų, kurios generuoja CO₂ išmetimus. Tačiau statistika rodo, kad pandemija už mus neišspręs klimato kaitos krizės. Reikės imtis veiksmų. Tad kokie pokyčiai, apribojimai ar paskatinimai numatomi šviežiai išleistoje Lietuvos Nacionalinėje klimato kaitos darbotvakėje?

Nė vienas nėra apsaugotas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu manoma, kad dėl klimato kaitos kasmet miršta daugiau nei 150 000 žmonių. Taigi, kai kuriose šalyse dėl klimato kaitos mirusių žmonių skaičius gali viršyti net COVID-19 aukų skaičių.

„Tiek klimato krizė, tiek zoonozinės ligos (COVID-19) plitimas – abu yra paskatinti žmogaus veiklos. Abi krizės buvo netikėtos ir abiem atvejais nepavyko užkirsti kelio priešlaikinėms žmonių mirtims“ rašoma garsiame medicinos žurnale „Lancet“. Nepriklausomi tyrėjai nustatė, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo žmonių mirčių, o kiekvienas neseniai žurnalo parengtos ataskaitos rodiklis turi neigiamą tendenciją (t.y. situacija tolydžio blogėja).

Būtent todėl Europa vieningai sutarė, jog vyriausybėms įgyvendinant ekonomikos atkūrimo planus dėmesys turi būti skiriamas ir klimato kaitos bei ekologijos klausimams. Jei atsakas į COVID-19 nebus suderintas su nacionalinėmis klimato kaitos strategijomis, pasaulis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, tuomet dar labiau bus pakenkta visuomenės sveikatai tiek šiandien, tiek ateityje.

Mes susilaikėme nuo daugybės dalykų – o CO₂ išmetimai toliau augo

„Trumpas COVID-19 pandemijos sukeltas anglies dvideginio išmetimų sumažėjimas neturės reikšmingos įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams“, – tokia viltis daužanti išvada buvo paskelbta 2020-ųjų pabaigoje, Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Nepaisant pandemijos, kuri sustabdė mums įprastą gyvenimą, klimato kaita tebevyksta: 2019 m. bendras šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išmetimas pasiekė naują rekordą – 59,1 gigatonos anglies dioksido ekvivalento (GtCO2e). Taip pat 2020 m. buvo patys karščiausi metai nuo meteorologinių matavimų pradžios.

Prognozuojama, kad dėl pandemijos anglies dvideginio emisija sumažės iki 7 proc., tačiau šis nuosmukis reiškia tik tai, kad iki 2050 m. temperatūros kilimas sulėtės 0,01 °C. Tokiais tempais iki amžiaus pabaigos klimato atšilimas bus apribotas iki 3,2 °C, tačiau tai – gerokai daugiau, nei siekis nesušildyti klimato daugiau nei 2 °C ar 1,5 °C (beje, pastaroji riba jau yra pasiekta).

Yuli Shan ir jo bendradarbių žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime modeliuojamos šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimų tendencijos po pandemijos. Šių mokslininkų teigimu, bendras 79 šalių išmetamų teršalų kiekis per 5 metus (nuo 2020 iki 2024) sumažės 3,9–5,6%, palyginti su baziniu scenarijumi (be pandemijos). Tai sumažins 2020 m. pasaulinį išmetamų teršalų kiekį iki 2007 m. ribos.

Žinoma, siekiant gaivinti ekonomiką, valstybėms prireiks investicijų į energetiką. Apskaičiuota, kad per artimiausią 5 metų laikotarpį, atsigaunant pasaulio ekonomikai, išmetamų klimatą šildančių dujų kiekis padidės 1,05 gigatonos (0,74%). Tačiau yra du keliai: investuoti į daug anglies dioksido išskiriančius sektorius, arba pereiti prie švarios energijos.

Taršiausias galimas scenarijus padidintų išmetamų teršalų kiekį 16,4% (23,2 Gt) per artimiausius penkerius metus. „Žaliausias“ scenarijus galėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 4,7% (6,6 Gt).

*Iniciatyva „Suvienyti mokslo“: 2020 m. stiprėjantis klimato kaitos poveikis (© World Meteorological Organization (WMO), 2021)*

Pandemija nusinešė milijonus gyvybių, tačiau milijardams atvėrė akis

Daugelis mokslinių tyrimų ir visuomenės apklausų pabrėžia, kad po-pandeminė situacija yra puiki proga keisti nusistovėjusias nuostatas. Šiuo metu tvarios plėtros, „žaliojo kurso“ planai sulaukia didelio gyventojų pritarimo visame pasaulyje. Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Ipsos“ paskelbtoje apklausoje „Žemės diena 2020“ skelbiama, kad septyni iš dešimties pasaulio gyventojų šiandien mano, jog klimato kaita yra tolygi problema šiuo metu pasaulį krečiančiai pandemijai. Du trečdaliai gyventojų pritaria aplinką tausojančiam ekonomikos atsigavimui po krizės.

Europos investicijų banko (EIB) klimato apklausoje nustatyta, kad COVID-19 krizė padarė įtakos piliečių supratimui, kokia gali būti ekstremali klimato kaitos sukelta situacija. Tiesa Europoje nedarbas (41 proc.) ir finansų krizė (37 proc.) piliečių vis dar įvardijami kaip du pagrindiniai iššūkiai ir jie nusveria klimato kaitą (33 proc.). Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. KTU atliktame tyrime pastebima, kad greta COVID-19 grėsmės, ekonominė krizė kelia itin dideli susirūpinimą 66 proc. respondentų.

EIB klimato apklausa parodė, jog nors dauguma respondentų labiau jaudinasi dėl COVID-19 nei dėl klimato pokyčių, jie vis tiek tiki, kad jų pasirinkimai ir veiksmai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita. 70% europiečių ir 95% respondentų iš Kinijos pritartų griežtesnėms vyriausybės priemonėms, kurios priverstų gyventojus pakeisti savo elgesį.

*EIB klimato apklausa: dauguma ES gyventojų pritaria, kad ekonomikos gaivinimo po COVID-19 kartu spręstu ir klimato krize (EIB Climate Survey, 2021, © European Investment Bank)*

Ką planuoja Lietuva?

Iš buvusios Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teko girdėti, jog spartesnis CO2 išmetimų mažinimas Lietuvai būtų per didelis iššūkis. Tačiau naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė savo planuose nurodo, jog Lietuva iki 2050-ųjų taps klimato kaitai neutralia šalimi, t.y. neišmes daugiau CO₂, nei sugeria šalies miškai, daugiametės pievos. Iki 2030-ųjų išmetimai bus sumažinti trečdaliu (lyginant su 2005-ųjų metų lygiu) iki 2050-ųjų Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, pasinaudodama CO₂ sugeriančiais miškais ir kitomis teritorijomis bei naudodama anglies dvideginį sugauti gebančias technologijas. Tokie įsipareigojimai numatomi Vyriausybei svarstyti pateiktoje Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje.

Automobilių savininkams – naujas mokestis, iškastinis kuras neberemiamas

Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti visų mokestinių lengvatų iškastiniam kurui ir šilumos gamybai iš anglių ar naftos produktų. Pramonės įmonėse ketinama skatinti žaliojo vandenilio gamybą vietoj iki šiol įprastų kuro rūšių, taip pat pakeisti taršius gamybos būdus, skatinti žiedinės ekonomikos ir naujų, su ja susijusių darbo vietų, kūrimą. Naują akcizą įvesti trąšoms bei pesticidams, durpių briketams. Apskritai energetikos produktai bus papildomai apmokestinti anglies dvideginio dedamąja (šilumos gamyba iš taršą keliančių žaliavų kainuos brangiau). Siekiama skatinti gyventojus tapti nepriklausomais nuo energijos tiekimo apskritai, naudoti savo atsinaujinančios energijos išteklius – tikimasi, kad per artimiausią dešitmetį sau energiją gaminančių namų ūkių šalyje bus bent trečdalis.

Planuojama iki 2023-iųjų pakeisti šiuo metu galiojantį aplinkosauginį mokestį registruojant naują automobilį visuotiniu taršos mokesčiu, savivaldybės turės nustatyti „mažos taršos“ zonas. Iki 2030-ųjų ketinama išmetimus iš transporto sumažinti bent 14 proc. Šiuo metu, lyginant su 2005-ųjų metų lygiu, išmetimai iš transporto yra išaugę 36 proc. nors mūsų tikslas – juos kuo labiau sumažinti.

*Lietuva iki 2040-ųjų ketina atsisakyti iškastinio kuro. Patrick Hendry nuotr. iš Unsplash*

Planuojama, jog jau 2024-aisiais Lietuvos gatvėmis važinės dešimtadalis elektrinių lengvųjų automobilių, o iš krovininio transporto (N klasės) – trečdalis bus varomi elektra.

Viešuosiuose pirkimuose iki 2030-ųjų turės būti įsigyjama ne mažiau nei 50 proc. elektromobilių (lyginant su visu automobilių parku).

Iki 2050-ųjų ketinama pasiekti, kad mažiausiai pusė daugiau nei 300 kilometrų atstumą gabenamų krovinių būtų vežama geležinkeliais ir vandens keliais (ne krovinininiais automobiliais).

Sąvartynuose – vos 5 proc. atliekų

Žemės ūkio sektoriuje per artimiausią dešimtmetį ketinama bent 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trašų vartojimą. Taip pat iki 2030-ųjų 80 proc. galvijų srutų ir mėšlo turės virsti biodujomis. Iki 2040-ųjų žemės ūkio sektoriuje ketinama visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.

Ministerija planuoja mokestinėmis priemonėmis skatinti atliekų perdirbimą, antrinį žaliavų panaudojimą gamyboje, per artimiausią dešimtmetį šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus sumažinti bent 65 proc. Ambicingas tikslas – jog iki magiškos 2030-ųjų ribos sąvartynuose būtų šalinama vos 5 proc. komunalinių atliekų, o perdirbama – 70 proc. pakuočių. 60 proc. atliekų turėtų būti antrą kartą panaudojama, tokiu būdu valstybėje skatinama žiedinės ekonomikos plėtra.

Oro taršą iki 2030-ųjų ketinama sumažinti perpus, numatant griežtesnes ribines oro taršos vertes, griežčiau kontroliuoti naudojamo kietojo kuro kokybę. Gyventojai bus skatinami šilumos gamybai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, patys gaminti ir kaupti energiją – iki 2050-ųjų iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti pagaminama 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, o energijos naudojimo intensyvumas sumažintas pustrečio karto, lyginant su 2017-aisiais.

Jau nuo 2024-ųjų visi nauji visuomeniniai pastatai bus statomi naudojant bent pusę medienos ar ekologiškų (organinių) žaliavų.

Didės neariamų plotų ir miškų

Saugomos teritorijos, planuojama, užims 20 proc. Lietuvos ploto, ketvirtadalis iš jų bus griežtai saugomos. Ūkinių kirtimų saugomose teritorijose mažės, valstybė ketina išpirkti dalį sengirių požymių turinčių miškų. Gyventojai bus skatinami įveisti miškus savo privačiuose sklypuose.

Šalies miškingumas iki 2030-ųjų turėtų pasiekti 35 proc., o plotai, kuriuose taikomos neariminės žemės dirbimo technikos turi išaugti bent 3 kartus. Planuojama inventorizuoti ir atkurti pažeistus durpynus (šlapžemes) bei uždrausti eksploatuoti naujas pelkes (nuo 2024-ųjų). Taip pat sukurti dirvožemio stebėsenos sistemą, imtis priemonių, kad jis nebūtų sparčiai alinamas.

iekiant, kad Lietuva taptų klimatui neutralia šalimi, reikės didinti šalies miškingumą. Miškai - natūraliai CO2 sugeriančios teritorijos. Simon Wilkes nuotr. iš Unsplash — *Siekiant, kad Lietuva taptų klimatui neutralia šalimi, reikės didinti šalies miškingumą. Miškai – natūraliai CO2 sugeriančios teritorij*os. *Simon Wilkes nuotr. iš Unsplash*

Planuojama tobulinti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir galimybę visuomenei gauti šią informacijąIki 2023-ųjų ketinama sukurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės sistemą, įgalinti savivaldybes rinkti daugiau duomenų apie savo aplinką. Miestai, turintys daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, bus įpareigoti parengti miesto žalinimo planus. Apskritai iki 2030-ųjų kažkuris Lietuvos miestas virs pavyzdiniu beatliekiu miestu.

Visą naująją Lietuvos klimato kaitos valdymo darbotvarkę galite rasti ČIA.

Pradinis

Ten, kur anksčiau blizgėjo vandens paviršius, dabar - spanguoliautojų pramintas takutis

Džiūsta garsiausia Lietuvos pelkė

2020-10-20

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas – antra seniausia saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta 1975 metais. Prieš dešimtmetį ji priskirta Dzūkijos nacionaliniam parkui, o Dzūkijoje jau ketvirtį amžiaus dirba gamtininkas Mindaugas Lapelė. Jo teigimu, pelkė visuomet išgyvena tiek šlapius, tiek sausus periodus. Tačiau šiuo metu sausas periodas dar pastiprinamas klimato kaitos poveikio – pelkei trūksta vandens ir tai puikiai įrodo per patį jos vidurį spanguoliautojų pramintas takutis. Į tokią pelkę jau nėra rizikos nugarmėti ir kažin, ar patys velniai čia randa kur prasmegti skradžiai.

Daugiau nei 11 tūkstančių hektarų pelkė iš daugumos kitų Lietuvos pelkių išsiskiria tuo, jog ją supa žemyninės kopos, apaugusios pušynais.

„Kopos jungiasi su pelke, tai tarsi šiaurei ir pietums būdingų būveinių sandūra,“ – sako M. Lapelė. Jis ekskursantams atskleidė, jog ką pavyko, tuometiniai miškininkai iškirto prieš pat įsteigiant rezervatą 1975-aisiais.

Pelkę supantys miškai, patękę į rezervatą, nėra seni, jų vidutinis amžius siekia 73 metus. Dalis brandžių miškų buvo iškirsta prieš pat rezervato įsteigimą, tačiau likusieji gali ramiai sau ošti ir senti, saugodami pelkės ramybę ir savyje kaupdami anglį. Jauni, neseniai pasodinti miškai gal ir sugeria daugiau anglies dvideginio, bet jeigu skaičiuotume, kiek senoliai sukaupia anglies savo medienoje ir paklotėje, brandžius miškus nurašyti dar anksti – jie yra vertingas pagalbininkas kovojant su klimato kaita.

Čepkelių pelkė, klimato kaita, Mindaugas Lapelė — *Ekskursijos dalyviai prie Čepkelių pažintinio tako. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.*

Pelkės yra toks gamtinis darinys, kuris gali tiek stabdyti, tiek skatinti klimato kaitą. Klimatui šylant ir pelkei džiūstant kyla grėsmė, jog giliai pelkėje užrakinta anglis bus išleista į atmosferą ir virs papildomu CO₂. Kol pelkė yra įmirkusi, ant jos augantys augalai sugeria anglies dvideginį, o anglis, esanti giliuose jos sluoksniuose, lieka tarsi užrakinta. Tačiau raistui pradėjus džiūti, įmirkusios durpės atsidengia ir pradeda į atmosferą išskirti anglies dvideginį. Todėl pelkės šiuo požiūriu panašios į ledynus – geriausia būtų užtikrinti, kad jos liktų tokios būsenos, kokios yra šiandien, antraip natūralūs procesai dar labiau paskatins klimato atšilimą.

Čepkeliai yra namai daugybei paukščių, augalų, gyvūnų rūšių, tačiau matyt labiausiai visiems jie siejasi su gervėmis. Gervės čia parskrenda ankstyvą pavasarį, suka lizdus ant kupstų, iškilusių virš vandens ir klykaudamos ieško sau poros. Dar prieš kelis dešimtmečius tai buvo saugomi paukščiai, dabar gervių tikrai galima sutikti (ar išgirsti) daugelyje Lietuvos vietų.

*Spanguolė šalia Čepkelių raisto. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.*

Tačiau kintantis klimatas turi tokių padarinių, apie kuriuos iš pradžių gal net nesusimąstytume: paukščiai gali sukti lizdus ir ant sausesnių pelkės kupstų, tačiau plėšrūnai, tokie kaip lapės, jau gali rasti iki jų sausumos kelią. Pelkės paukščių mėgstamos būtent dėl saugumo, tačiau, nusekus vandens lygiui, lizdai tampa atviri ir pakankamai lengvai pasiekiami plėšrūnams.

Į „Klimatosūkio“ organizuotą ekskursiją į Čepkelių pelkę net ir rudeniškai vėsią dieną išsiruošė beveik trys dešimtys žmonių. Prie ekskursijos vėliau prisijungė atlikėjas Giedrius Širka iš grupės „Golden Parazyth“.

Iš Vilniaus vykusi Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė dalijosi mintimis, kad toks gamtos pažinimas turėtų nusverti lankymąsi zoologijos soduose: tokioje ekskursijoje gali pamatyti tikrąją gamtą, išgirsti, apie čia gyvenančius gyvūnus, jų įpročius, bei kaip tiesiogiai juos veikia klimato pokyčiai.

Pradinis

Įspūdžiai po „Clean games“ ir žygio „Už švarią Lietuvą!“ – ar tikrai šiukšlinimas yra didžiausia problema?

2020-09-25

Inga Labutytė-Atkočaitienė

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje įvyko pirmosios mažo masto „Clean Games“ žaidynės, kurias Lietuvoje inicijavo Lietuvos gamtos fondas. Entuziastingai nusiteikusių „Clean Games“ žaidėjų būrelis įsiliejo į žygio „Už švarią Lietuvą!“ gretas vienai dienai, žygio atkarpai nuo Liūlinės iki Pabradės. Dardėjome susitikti su Giedriumi Buču traukiniu ir apžiūrinėjome visus kitus keleivius, ant rankos užsikabinusius po didžiulį pintą krepšį – kol šitaip dygsta baravykai, kokios dar šiukšlės? Tačiau gal ir gerai, kad apie 10 žmonių vieną dieną paskyrė tokiai „nevertingai“ veiklai kaip šiukšlių rinkimas. Ne tik viena Lietuvos atkarpa liko švaresnė, tačiau ir galvoje gimė naujų įžvalgų.

„Clean Games“ rugsėjo 19-ąją vienu metu įvyko 9-iose šalyse. Šio žaidimo rezultatai fiksuojami išmaniojoje programėlėje ir jo esmė – paprasta: per vieną valandą surinkti kuo daugiau šiukšlių, jei dar turi laiko jas išrūšiuoti – už tai skaičiuojami papildomi taškai. Žaidėjai gauna skirtingų spalvų tačiau vienodos talpos maišus ir, pasitelkę jų nuomone efektyviausią šiukšlių paieškos strategiją, kovoja dėl kokio nors prizo.

Lietuvos „Clean Games“ įvyko kelyje, visi dalyviai nuolat judėjo ir tik išmušus lemtingam metui stabtelėjo pasverti savo surinktų šiukšlių kiekio. Kadangi aptikome kelias baidarių sustojimo vietas, tai buvo „lobynai“ – ir stiklo, ir plastiko, ir nuorūkų (pasiryžus jas išrankioti už 10 nuorūkų žaidime skiriamas 1 taškas).

*Laimėjusios „Burundukų“ komandos atstovas su per valandą surinktu šiukšlių kiekiu. Lietuvos gamtos fondo nuotr.*

Po šios valandos pasveikinome nugalėtojus – komandą „Burundukai“, kruopščiai išrūšiavusią stiklą, plastiką ir kitas atliekas. Būtent tai lėmė, jog jie kelių taškų persvara aplenkė varžovus. Visose kitose šalyse smagus žaidimas tuo ir baigėsi. Iš viso apie 4000 žaidimo dalyvių per vieną valandą surinko apie 96 tonas šiukšlių.
Įvairių už Baltijos jūros regioną atsakingų sekretoriatų, organizacijų atstovai akcentavo, kad įvedant žaidimo elementą šiukšlių rinkimo talkos tampa daug smagesnės, įsitraukia daug jaunų žmonių.

Tačiau po žaidimų mūsų laukė dar bent keliolika kilometrų su „Už švarią Lietuvą!“ žygeiviais, griaudžiančiais nuo sprogimų ir šūvių Pabradės poligono pakraščiais.

Įprastus radinius papildė gausybė įvairiausių dydžių šovinių gilzių, nuplėštas ženklas apie galimą aplinko taršą, karinio transporto padangos atplaiša. Iš viso per dieną surinkome 6 didelės talpos šiukšlių maišus. Tačiau, pasak G. Bučo, surinkti negana, dienos pabaigoje žygeiviai visą šį turtą rūšiuoja.

*Keisčiausi žygio atkarpos radiniai. Lietuvos gamtos fondo nuotr.*

Sutikite, nuėjus pora dešimčių kilometrų tai nėra smagiausia veikla. Kartais iš krūvos trauki neaiškias plastiko draiskanas ir svarstai – prie ko šitą šlykštybę priskirti?

Tačiau tik pabaigusi šį darbą supratau, kad jis – bene svarbiausias. Pirmoji arba aukščiausioji eilutė Giedriaus komandos sukurtoje „matricoje“ – maisto pakuotės. Didžioji masė šiukšlių nugulė ten. Pirmasis stulpelis – plastiko atliekos. Vėlgi ten susitelkė reikšminga dalis dienos lobio. Medicininės kaukės – dar vos pusmetį gyvename su viruso grėsme, o jau kauburėlis jų susikaupė pavojingų/ medicininių atliekų kampe. Ištrauktų vien iš pakelių 20-ies kilometrų ruože.

Visoms plastikinėms pakuotėms pagaminti reikėjo tam tikrų išteklių. Kai kuriais atvejais – brangesnių net už tos pakuotės turinį. Vienkartiniai kavos puodeliai – jie ne tik voliojasi gamtoje, tačiau ir yra neperdirbami. Tad tai, kad žygeiviai juos ištraukė iš miškų – dar ne pabaiga. Tenka šiuos puodelius mesti į mišrių atliekų konteinerį. Ir nesvarbu, kur bebūtų, jie yra planetos galvos skausmas.

Mes galvojame apie alternatyvas. O gal juos padengti moderniu „earth coating“? Gal plastiką galima gaminti iš kukurūzų? Bet iš tiesų mums reikėtų ne tik mokytis nemėtyti ledų ar saldainių popierėlių kur papuola, tačiau ir galvoti, kaip apskritai nesukurti tokių atliekų. Gal įmanoma rinktis saldainius viename bendrame maišelyje? Smulkiai pjaustytas bulves prieš žygį pasiskrudinti orkaitėje ir įsimesti į priešpiečių dėžutę kaip užkandį?

Na gerai, pradėkime nuo mažų tikslų – gal galima tiesiog įsimesti į kuprinę ar automobilį tą vieną daugkartinį kavos puodelį. Ir jau 20-ies kilometrų atkarpoje ne tik išnyks keliasdešimt neperdirbamų ir taršių šiukšlių– dar ir neeikvosime planetos resursų gamybai daikto, kuris veiksmingas 10, na, gal 15 minučių. Jau šiandien tuos resursus, kurių turėtų užtekti metams, išnaudojame per pusmetį.

„Atrodo, kad daiktas yra pigus. Bet iš tiesų mes tą kainą skolinamės iš ateities kartų. Ateis toks metas, kai jiems teks labai brangiai mokėti – arba sveikata, arba finansais,“ – tokią mintį žygiuojant Pabradės miškais išsakė Giedrius Bučas.

Aš buvau ta laimingoji, kuriai teko suskaičiuoti surinktus traškučių, ledų ir saldainių popierėlius. Arba, kitaip tariant – neperdirbamas, dažniausiai gamtoje randamas šiukšles. Tokią čežančią smulkmę, kurios buvo 275 vienetai. Atrodo, su tiek ledų ir traškučių visa koncertų sale galėtum pamaitinti. Ir tai – iš 20-ies kilometrų palei visai neintensyvų kelią.

Tebūnie – surinksime. Bet ar taip pat žygiuoti reikės ir kitą vasarą? Kokią dalelytę savo komforto galime atsisakyti, kad tokie kiekiai atliekų nesikauptų ne tik miškuose – bet ir šiukšliadėžėse?

Didžiojoje Britanijoje jau ima grįžti pienininko profesija – to vyruko, kuris rytais visiems prie durų pastato po šviežio pieno stiklinį (!) butelį ir pasiima ištuštintą. Gal tai atrodytų, kaip žingsnis atgal į XX amžių, bet prisiminkite – ten liko ir įpročiai, kurie neužversdavo planetos šiukšlėmis ir vienkartiniais pigiais daiktais.

Pradinis