Dar gegužės pradžioje Lietuvos šiaurinių rajonų medžiai linko nuo sniego dangos, o didžiuosius miestus skalbė tai sniegas, tai kruša. Vos po savaitės jau lekiame į lauką trumpomis rankovėmis. Kokias išdaigas krečia orai ir kodėl šiemet jau kelis kartus išgyvenome apdrabą – didelį kiekį iškritusio sniego tuo metu, kai rodos, turėtų žaliuoti pavasaris? To pasiteiravome Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento daktaro Gintauto Stankūnavičiaus.
Sniegas gegužės pradžioje – reišinys, aplankantis kas 10-15 metų
„Sniegas nėra ypač anomalus reiškinys Lietuvoje gegužės pradžioje: tai nutinka maždaug kas 2-4 metus, poliariniam orui (arba tiksliau – jūrinei arktinei oro masei) įsiveržus iš šiaurės. Štai gegužės antroje pusėje sniegas jau – retas svečias ir iškrenta kartą per 10 – 15 metų, o gegužės pabaigoje – tik išimtiniais atvejais. Tačiau per XX a. yra fiksuotas bent vienas atvejis, kai sniegas iškrito ir birželį (3-iajame dešimtmetiyje),“ – sako doc. dr. G. Stankūnavičius.
Pasak jo, balandį iškrentančiu sniegu net nėra ko stebėtis, nes antroje balandžio pusėje sninga praktiškai kas antrus metus.
„O priežastys tokios pat, kaip ir gegužės mėnesį, – sako Vilniaus universiteto atstovas. – Sniegas pavasario antroje pusėje visų pirma rodo, kad kondensacijos (debesų pado) ir užšalimo (kai temperatūra 0° C) lygis yra panašiame aukštyje ir tas lygis yra palyginti neaukštai, tarkim, žemiau nei 500 metrų virš žemės paviršiaus. Kitas svarbus veiksnys – tai galingi kamuoliniai debesys „įsiterpę“ į bendrą atmosferos fronto debesų sistemą. Šiuose debesyse debesų dalelės (snaigių sankaupos, ledo kristalai, o kartais dideli ledėkai) dėl smarkaus vertikalaus maišymosi gali būti dideliu greičiu (iki 20 – 25 m/s) išmetami iš debesies apatinės ribos, todėl tokiais atvejais sniegas neištirpęs gali pasiekti žemės paviršių ir iš didesnių aukščių,“ – sako mokslininkas.
Šalta-karšta – tokias išdaigas krečia meridianinė oro cirkuliacija
Kodėl būtent taip dažnai kaitaliojasi šiltesni laikotarpiai su šaltais ir drėgnais? Pasak pašnekovo tai rodo, kad vyksta intensyvi tarp-platuminė oro masių apykaita, kurią lemia dažnesnė už zoninę didelio masto meridianinė oro cirkuliacija virš Europos-Atlanto sektoriaus. Ši meridianinė cirkuliacija šią žiemą ir pavasarį buvo daug dažnesnė negu pernai.
G. Stankūnavičius atsivertė klimatologų Anthony R. Lupo ir Ninos K. Kononoovos tyrimą, kuriame rašoma, jog paskutiniais XX a. dešimtmečiais mišri ir meridianinė oro cirkuliacija pavasario mėnesiais Europoje tapo dažnesnė.
Mokslininkas pripažįsta, kad pusrutulio mastu meridianinės cirkuliacijos pasikartojimas taip pat dažnėja.
Gegužės pirmųjų dienų sniegą mums persiuntė Šiaurės Italija
„Kitas aspektas – kodėl tiek daug sniego su lietumi vienu metu (virš 40 mm per mažiau nei parą) ir dar gegužę? Labai intensyvūs ir gausūs krituliai paprastai mus pasiekia šiltuoju metų laiku įsiveržus drėgnai tropinės kilmės oro masei konkretaus ciklono sistemoje. Tokie ciklonai dažniausiai atkeliauja nuo Viduržemio jūros regiono (tiek nuo jūrinių akvatorijų, tiek ir nuo Pietų Europos) ir, jeigu jų centrinės dalies trajektorija praeina pro Lietuvą (tiksliau pro rytinę Lietuvos dalį), vienoje Lietuvos pusėje gali pilti Lietus, o kitoje – gausi šlapdriba. Tai kyla dėl šių ciklonų didelės terminės asimetrijos: vakarinė dalis paprastai būna šalta, o rytinė – šilta. Taigi toks ciklonas „užsikūręs“ virš Ligūrijos jūros ir šiaurinės Italijos gegužės 1 d. vakare ir 2 d. naktį pajudėjo į šiaurės rytus,“ – nesenus įvykius prisiminė doc. dr. G. Stankūnavičius.
Ar tai klimato kaitos požymis? Pasak Hidrologijos ir klimatologijos mokslininko tai – sudėtingas klausimas, nes jau dabar matome, kad žiemos vidutiniškai tampa nepastovesnės, švelnesnės ir trumpesnės. Dėl to pailgėja rudens ir pavasario sezonai, o anksti atšilus ir nutirpus sniego dangai, instinktyviai laukiame greitai ateinančio tęsinio – to tikro pavasario!
Bet ne visuomet toms viltims lemta išsipildyti: nei šiaurinis Šiaurės rytų Atlantas, nei artimiausios jūros (Baltijos ir Šiaurės) taip greitai neįšyla, o į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Lietuvos esančios sausumos teritorijos dar ilgai lieka po sniego danga ir dar su retais, bet pavasariniais šalčiais.
„Taigi, pakanka, kad ilgesniam laikui pasikeistų oro srautų vyraujančios kryptys, pavyzdžiui iš pietvakarių į rytų ar šiaurės rytų ar šiaurės vakarų ir tai gali sukelti staigų oro atvėsimą, o jeigu tai nutinka kartu atslinkus cikloninei sistemai – gauname ir sniego. Yra klimato studijų, kuriose teigiama, kad bendro klimato šiltėjimo fone ateityje numatoma stipresni vyraujančios vakarų –rytų pernašos trikdžiai, kurie didintų klimato ekstremalumą. Populiariai kalbant dažniau anomaliai šiltus laikotarpius keis staigūs atšalimai,“ – prognozavo G. Stankūnavičius.
Pradinis