Projekto „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) atstovai praėjusių metų lapkritį atliko apklausą 8-iuose Europos šalyse, jos metu apklausė daugiau nei 2600 gyventojų iš Vokietijos, Slovakijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos bei Čekijos. Šia apklausa siekta išsiaiškinti, koks yra gyventojų požiūris į klimato kaitą skirtingose šalyse, ką jie linkę laikyti atsakingu už klimato kaitos stabdymą. Du trečdaliai apklaustų europiečių mano, jog klimato kaita yra globali problema ir šioje srityje yra labiausiai linkę pasikliauti mokslininkų skelbiamomis išvadomis. Lietuvių atsakymai išsiskiria tuo, jog klimato kaitos srityje jie daugiau aktyvių veiksmų tikisi iš verslo bei nevyriausybinių organizacijų, nei iš valdžios. Taip pat beveik trečdalis lietuvių jau teigia jaučiantys klimato kaitos poveikį.
Vasario pabaigoje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pateikė dar vieną ataskaitos apie klimato kaitą dalį, kuria atskleidė, kokios negrįžtamos pasekmės ištiks žmoniją ir gamtą, jei klimatas toliau šils tokiu tempu. Vis tik mokslininkai pabrėžė, kad vilties dar yra, tačiau reikia susitelkti ir imtis veiksmų globaliu mastu – dabar pastangos mažinti klimato kaitą yra gana padrikos.
Lietuviai – vieni iš labiausiai susirūpinusių klimato kaita
Projekto „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai taip pat rodo, jog europiečiai suvokia klimato kaitos grėsmę, tačiau jiems reikia kažko, kas sutelktų ir pateiktų gerųjų pavyzdžių, kokių veiksmų galima imtis.
31 % apklaustųjų teigė jau jaučiantys klimato kaitos poveikį, o dar 40 % tikėjo, kad tikrai pajus jį per savo gyvenimą. Net 28 % apklaustų lietuvių įvardijo, kad klimato kaita yra didžiulė problema. Remiantis šiais duomenimis, lietuviai yra vieni labiausiai susirūpinusių klimato kaita (po Vokietijos – 45 % apklaustųjų ir Vengrijos – 32 %). Mažiausia dalis žmonių dėl klimato kaitos suka galvą Bulgarijoje (13 % apklaustųjų).
Norisi kažką daryti, bet neaišku – ką
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos duomenimis, klimato kaitos poveikį jau patiria maždaug pusė pasaulio populiacijos. Ekspertai teigia, jog aktyvūs veiksmai šiuo metu yra svarbiausi – jei visuomenės nesuvoks problemos rimtumo ir nesiims pokyčių, šylančios globalios pasaulio temperatūros sustabdyti nepavyks.
Vidutiniškai trečdalis (26 %) apklaustų europiečių sutiko, kad klimato kaita – didelė problema, tačiau kartu pripažino, kad ją suvokti – sudėtinga, nes tai kažkas tolimo ir neapibrėžto. Gyventojai nori imtis veiksmų, tačiau kartu mano, jog jų indėlis nieko nepakeis.
„Tokie projektai, kaip „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) siekia didinti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos ir nykstančios bioįvairovės klausimais, organizuodami veiklas, kurios įtraukia, kelia pozityvius įspūdžius, pristato teigiamus pavyzdžius. Visuomenės apklausos, organizuotos 8-iose šalyse tikslas buvo geriau suvokti žmonių požiūrį ir tuomet pasiūlyti veiklas, kurios geriausiai jį atitinka: kitaip tariant, šviesti apie tai, kur labiausiai trūksta žinių,“ – sakė projekto „Game On“ komunikacijos vadovas Andrasas Sztaniszlavas.
Moterys dėl klimato kaitos jaudinasi labiau
70% apklausos dalyvių teigė, jog klausydami informacijos apie klimato kaitą, prognozių, jie labiausiai pasitiki mokslininkų pranešimais. 58 % dažniausiai informaciją apie klimato kaitos poveikį sužino iš TV naujienų, o 43,5% – iš naujienų portalų.
Demografiniai duomenys rodo, jog 71 % apklaustų moterų mano, kad klimato kaita yra didelė problema. Vyrai čia mato mažesnę bėdą – klimato kaitą grėsmingu pavojumi laiko 60 % vyrų. Moterys dažniau jaudinasi, jog klimato kaita neigiamai paveiks jas pačias, jų artimuosius, gyvūnus, augalus ar ateities kartas.
Beveik trečdalis lietuvių (27 %) teigė jau savo kasdieniame gyvenime jaučiantys klimato kaitos padarinius, o dar 41 % prognozavo, kad tikrai pajus juos per savo gyvenimą. Atsakydami į šį klausimą labiausiai išsiskyrė Vengrijos ir Rumunijos respondentai – abiejose šalyse net pusė apklaustųjų teigė jau pajutę klimato kaitos neigiamus padarinius.
Lietuviai atsakomybę imtis veiksmų linkę perduoti verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms
Didžioji dauguma žmonių visose šalyse (77 %) pripažino, jog klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Lietuvoje tokios nuomonės irgi laikėsi 77 % respondentų. Likusi dalis svarstė, kad klimato kaitą lemia natūralūs pokyčiai gamtoje.
Sutariame, kad problema egzistuoja. Tuomet kas atsakingas ir kas pirmiausia turėtų imtis veiksmų klimato kaitai stabdyti? Lietuvoje net 40 % respondentų mano, kad tai – stambių įmonių ir verslų atsakomybė.
„Gamintojai turėtų pakeisti savo gamybos metodus, kad pirkėjai galėtų pasirinkti, pirkti tvaresnius, aplinkai mažiau kenksmingus gaminius,“ – sakė apklausoje dalyvavęs 24-erių metų lietuvis.
Dėl gamintojų ir verslų atsakomybės su lietuviais sutinka čekai bei slovakai. Tuo metu Rumunijos ir Vengrijos gyventojai yra linkę manyti, kad vis tik šį klausimą pirmiausia turėtų spręsti vyriausybės, politikai.
Lietuvoje vos kas dešimtas apklausos dalyvis mano, kad už klimato kaitą atsakomybę turėtų prisiimti ir pavieniai gyventojai. Kitų šalių gyventojai jaučia didesnę individo atsakomybę šiuo klausimu – Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje apie penktadalis apklaustųjų paminėjo, kad atsakomybę turi prisiimti kiekvienas.
Lietuvių atsakymai taip pat išsiskyrė tuo, jog net 15 proc. apklaustųjų teigė, kad veiksmų dėl klimato kaitos stabdymo turėtų imtis nevyriausybinės, aplinkosauginės organizacijos. Kitose šalyse taip manančių dalis nesiekė dešimtadalio.
2022-aisiais žadėjo gyventi tvariau
Taršiausiais sektoriais dauguma šalių vienbalsiai įvardino energetikos sektorių, tik Slovakijoje taršiausiu nominuotas kelių transportas. Labiausiai klimato kaitą skatinančios veiklos trejetukas, pasak apklausos dalyvių, yra energetika, naftos pramonė ir transportas.
Tiesa, Lietuvoje pakankamai ženkli dalis (beveik penktadalis apklaustųjų) mano, kad žemės ūkis yra labiausiai klimato kaitą spartinantis sektorius. Iš tiesų Lietuvoje transportas ir žemės ūkis generuoja daugiausia CO2 išmetimų.
Džiugina tai, jog daugiau nei pusė apklaustųjų per artimiausius 2022-ųjų metų mėnesius žadėjo keisti savo gyvenimo būdą į aplinkai draugiškesnį: dauguma žadėjo pradėti rūšiuoti, antroje vietoje – pažadas taupyti elektrą tiek darbovietėje, tiek namuose, trečioje – sumažinti naudojamų vienkartinių produktų kiekius.
Kita vertus, Lietuvoje žadančių imtis pokyčių žmonių dalis buvo mažesnė, nei vidutiniškai kitų europiečių.
Keistis apklausos dalyvius įkvepia kitų gerieji pavyzdžiai, tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir galimybė sutaupyti, sumažinti savo išlaidas.
Pradinis