Dėl COVID-19 viruso plitimo paskelbtas karantinas daugelyje šalių apribojo automobilių eismą, gamybą, sustabdė prognozuojamą ekonomikos augimą, kirto per pelną daugeliui verslų, išaugo nedarbo lygis. Pasaulio valstybės imasi įvairių priemonių, siekdamos užtikrinti ekonomikos atsigavimą. Visiems ypač trūksta finansinių išteklių, todėl pasigirsta nuomonių, kad klimato kaitos politika ir Paryžiaus susitarimo tikslai bei įvairūs aplinkosauginiai įsipareigojimai (kaip, pavyzdžiui, vienkartinio plastiko atsisakymas) gali palaukti. Tačiau itin svarbu, kad kopdami iš vienos krizės dugno neįkristume į kitą – klimato – krizę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kurlink turėtume judėti ir kokiais veiksmais jūs asmeniškai galite pristabdyti klimato kaitą.
Čekai klimato kaitos bijo labiau, nei koronaviruso
Nacionalinio Čekijos transliuotojo neseniai atlikta apklausa maloniai nustebino aplinkosaugininkus – vyraujant karštam klimatui žmonės nurodė, jog sausros ir kitų klimato kaitos padarinių bijo labiau, nei koronaviruso. Klimato eibių baiminasi net 54 proc. čekų, o koronaviruso – 36 proc. apklaustųjų.
Europos Sąjunga atsigavimui po krizės siūlo ambicingą „Green Deal“ planą, kuriuo ir kovotų su klimato kaita, ir finansiškai skatintų tas ekonomikos sritis, kurios yra tvarios, nekenkia aplinkai ir kartu gali padėti stabdant klimato kaitą. Kaip teigia Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leyen, kiekvienas europietis gali būti šių pokyčių dalimi, o Europa turi tapti lydere sprendžiant klimato krizės padarinius. Plane paskelbtas ir siekis tapti pirmuoju anglies dioksido išmetimų prasme „neutraliu“ žemynu iki 2050 m. Tam nepakaks tik saugoti biologinę įvairovę, reikės investuoti į švarią energiją, skatinti žiedinę ekonomiką, daiktų taisymą, panaudotų žaliavų pakartotinį naudojimą, užuot gaminant ir vartojant vis naujus. Lietuva kol kas neišreiškė savo palaikymo šiam planui.
Kokius karantino įpročius galėtume tęsti ir jam pasibaigus?
Dabartinė krizė parodė, kad kilus ekstremaliai situacijai įmanoma susitelkti ir kardinaliai pakeisti įprastą gyvenimo būdą. Bendras pasaulio CO2 ir kitų klimato kaitą skatinančių dujų išmetimas pandemijos metu smuko dėl sumažėjusios ekonominės veiklos – nebereikėjo niekur važiuoti ar skristi, dalis fabrikų sumažino savo gamybos apimtis arba apskritai laikinai nutraukė gamybą.
Vis dėlto, ekspertai mano, kad COVID-19 krizės metu sumažėjusi oro tarša ir klimatą šildančių dujų išmetimas, ilgalaikėje perspektyvoje didelės reikšmės bendrai taršai neturės. Nebent žingsnis po žingsnio bent dalį karantino įpročių perkeltume į savo kasdienybę.
Pavyzdžiui, Lietuvos pėsčiųjų asociacija kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kuri paskelbė „atiduodanti“ pėstiesiems keturias sostinės Senamiesčio gatves. O kodėl ne visas? Pėsčiųjų asociacija įsitikinusi, kad pačiame miesto centre automobilių eismas turėtų būti apribotas, nes kuo labiau šyla orai, tuo daugiau miesto centre pėsčiųjų, važiuojančių dviračiais ir paspirtukais, o dabar į šią erdvę dar įsiterpė ir kavinių staliukai (savivaldybė leido kavinėms, kad būtų galima išlaikyti atstumus tarp klientų, staliukus statyti ant šaligatvių ir aikštėse). Taigi Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Silvestras Dikčius savo kreipimęsi į savivaldybę pabrėžė, jog kiti Europos miestai jau uždraudė į miesto centrą įvažiuoti motorinėms transporto priemonėms – tokiu būdu jie suteikė daugiau erdvės pėstiesiems, dviratininkams, senjorams saugiai aplenkti vieniems kitus. Eismo ribojimus centre Vilniaus savivaldybės prašoma taikyti bent jau vasaros metu, kai paspirtukininkų ir dviratininkų gatvėse – gerokai daugiau.
Krizė taip pat suteikė mums galimybę iš naujo įvertinti savo gyvenimą ir darbo praktiką; kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, išliks ir neabejotinai padės tausoti aplinką. Bendrovės „Kantar“ apklausos duomenimis, beveik penktadalis apklaustųjų ruošiasi tęsti darbą ir po karantino nuotoliniu būdu. Pandemijos metu 61% darbingo amžiaus lietuvių iš ofisų persikėlė į namus, 16 proc. jų ketina tęsti darbą iš namų net ir pasibaigus karantinui. Palyginimui, Latvijoje po karantino dirbti nuotoliniu būdu ketina 18% dirbančiųjų. Žinoma, tai labai priklauso ir nuo darbdavių požiūrio, tačiau tikėtina, jog masiškai dirbant iš namų jie turėjo galimybę įsitikinti, kad darbuotojų efektyvumas išlieka aukštas.
Ką gali padaryti tu?
Tam tikri COVID19 laikotarpiu susiformavę elgsenos pokyčiai yra itin svarbūs asmeniniame lygmenyje. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuva nėra ta šalis, kuri palaiko Europoje kylančias kovos prieš klimato kaitą iniciatyvas, jei norite išsaugoti aplinką ir ekosistemas, reikės šiek tiek pabaksnoti savo išrinktus politikus.
Nors stebimas tam tikras visuomenės susiskaldymas, krizė atnešė naują paramos vieni kitiems ir solidarumo bangą. Tai gali paskatinti įvairių kartų žmones burtis ir imtis veiksmų, ypač kai jie ima suvokti, kad dalis klimato pokyčių taip pat padidina būsimų pandemijų riziką.
Pirmiausia, prisijunkite prie klimato kaitos judėjimo – užduokite politikams aktualius klausimus, nes, kaip parodė pavyzdys su ministro Kęstučio Mažeikos priimtomis Medžioklės taisyklėmis – kuo labiau visuomenė kvestionuoja tam tikrus politikų sprendimus, tuo daugiau veiksmų ir pokyčų iš tiesų atliekama toje srityje. Prisijunkite prie „Fridays for Future“ organizacijos organizuojamų protestų, sekite naujo projekto „Klimatosūkis“ naujienas ir išsakykite savo poziciją socialiniame tinkle.
Antra, dėl OCVID-19 grėsmės sutriko žemės ūkio produkcijos tiekimo sistemos. Tai gali paskatinti žmones eksperimentuoti užsiauginant bent dalį produkcijos patiems, vartoti daugiau augalinės kilmės produktų, pabandyti vartoti mažiau mėsos. Mėsos ir pieno pramonė nulemia net 14 proc. CO2 išmetimų. Be to, atsigaunant ekonomikoms raginama remti vietinius augintojus ir verslus. Ir žinote ką – tai labai pravers ir mažinant CO2 išmetimus, nes produktų nereikės taip toli gabenti! Taigi, jei negalite atsisakyti mėsos, rinkitės Lietuvoje, ekologiniuose ūkiuose užaugintų gyvulių mėsą. Ir dar vienas svarbus patarimas – suvalgykite visą maistą, kurį nusipirkote, arba pirkite tiek, kiek suvalgote. Maisto atliekos taip pat šildo klimatą – pūnantis maistas generuoja maždaug dešimtadalį šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Trečia – klimatą taip pat šildo automobilių išmetamosios dujos. Pandemijos metu kaip tik išsiugdėme įprotį mažiau keliauti, daugiau bendrauti per virtualias konferencijas, galbūt dalį šių įpročių galima išlaikyti? Dažniau rinkitės keliones pėsčiomis, dviračiu, o jei pavargote, šokite į autobusą ar troleibusą.
Kol kas skristi į bet kurią pageidaujamą šalį negalėsime. Bet jei jūsų išsvajota atostogų vieta – Europoje, galbūt galima ją pasiekti traukiniais? Keltais? Gal pakeliui aplankyti dar ką nors? Pamėginkite pakeisti savo keliavimo būdą bent vieną kartą – galbūt toks „lėto“ keliavimo būdas jums visai patiks?
Ketvirta – galbūt karantino metu dirbdami ir daug laiko praleidžiant namuose pastebėjote, kad pro tam tikrus tarpus (pavyzdžiui, tarp langų ir sienų) braunasi šaltis, juolab jog gegužės mėnesio oro temperatūra šiemet išliko gana žema. Reikėtų pasirūpinti savo būsto oru ir tinkama temperatūra, ypač jeigu jame teks praleisti daugiau laiko, nei įprasta. Neleiskite šilumai taip lengvai pabėgti – daugiabučiams reikalinga energija, Europos Sąjungos duomenimis, virsta maždaug 36 % visų CO2 išmetimų. Galite pasidomėti valstybės remiama namų renovacijos programa. Be to, dar daugiau energijos reikia ne namų šildymui, o vėsinimui vasarą! Pasidomėkite, kokios yra galimybės geriau izoliuoti jūsų būstą nuo šalčio ir apsisaugoti nuo artėjančios saulės kaitros.
Penkta – du mėnesius dirbdami namuose naudojome nebe biuro, o savo namų elektrą. Ar pastebėjote išaugusias elektros sąskaitas? Jei turite galimybę, pasinaudokite valstybės parama ir ant savo namo stogo įsirengti nedidelę saulės jėgainę. Jei ne – internete jau galima rasti daugybę prietaisų, kurie turi saulės baterijas ir gali, pavyzdžiui, per dieną sukaupta energija vakare apšviesti kiemą (įsmeigiami į žemę kiemo šviestuvai), pakrauti jūsų telefoną (išorinės baterijos su saulės elementais) ar apšviesti lauko terasą (lemputės su saulės baterijomis). Išnaudokite atsinaujinančių šaltinių energiją bent daliai savo energijos poreikių – tai energija už kurią nereikės mokėti.
Pradinis