Europa dėlioja žaliojo atsigavimo planus – Lietuva suka žvilgsnį į šoną

Europos šalys pamažu atsigauna po koronos viruso pandemijos, ir jau svarsto, kokioms pramonės sritims skirti finansinę pagalbą. Tokioje situacijoje tarptautinėje žiniasklaidoje ir Europos Komisijos virtualiuose posėdžiuose skamba pasiūlymai ne grįžti į buvusį kelią, o rinktis tvaresnį, labiau aplinką, gamtą tausojantį bei turimus išteklius taupantį kelią. Balandžio mėnesį 17 Europos Aplinkos ministrų pasirašė kreipimąsi į Europos Sąjungą, ragindami palaipsniui atsisakyti taršios anglies pramonės ir sekti dar 2019-ųjų gruodį parengtu planu „Green Deal“ („Žaliuoju susitarimu“). Šis susitarimas aprėpia pokyčius daugelyje sričių, tokių kaip transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, pastatų renovacija ir bioįvairovės apsauga. Lietuvos atstovo parašo tarp raginančių laikytis „Green Deal“ – nebuvo.

Skamba ambicingi planai – iki 2050-ųjų Europa taptų „neutraliu“ žemynų

Europos Komisijoje jau pateiktas pasiūlymams naujasis Klimato įstatymas, pagal kurį žemynas iki 2050-ųjų turėtų virsti neutraliu CO2 išmetimų atžvilgiu, kitaip tariant, negeneruoti daugiau anglies dvideginio, nei gali sugerti augmenija ir šlapžemės. Pagal šį planą, būsimos investicijos turėtų būti nukreiptos į atsinaujinančius energijos šaltinius, žiedinės ir tvarios ekonomikos kūrimą. Darbo vietos, kurios buvo prarastos per pandemiją, taip pat turėtų būti kuriamos tose srityse, kurios savo veikla nekenkia aplinkai.

Pavyzdžiui, Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze pasiūlė šalies verslininkams, kurie prašo subsidijų automobiliams, jas suteikti tik elektromobiliams įsigyti. Virtualiame susitikime aplinkos ministrai sutarė, kad „plokščios kreivės“ strategiją, kurios laikėmės saugodamiesi nuo staigiai plintančio viruso, reikia taikyti ir CO2 išmetimams – siekti juos kiek įmanoma „suplokštinti“, kad bent jau neaugtų, jei nemažėja. Kitu atveju po kelerių metų gali tekti taip pat užsidaryti, nesinaudoti automobiliais ir nieko negaminti, kad galėtume sumažinti drastiškai augantį CO2 dujų kiekį atmosferoje.

Daug pažadų ir įsipareigojimų – poveikis menkas

Europos aplinkos agentūra (EAA) nesenai pasirodžiusioje 2020 m. Europos aplinkos būklės ir jos perspektyvų (SOER 2020) ataskaitoje paskelbė, kad nepaisant teigiamų pokyčių, daugelyje sričių, tokių kaip mažesnis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, mažiau pramoninių išmetamųjų teršalų, mažiau atliekų, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir iš atsinaujinančių išteklių gaminamos energijos dalis, pažanga lėtėja.

Nors dėl COVID-19 susiklosčiusios situacijos ir įvestų judėjimo apribojimų tarša iš transporto ir pramonės sektorių sumažėjo, ilgojoje perspektyvoje tai teigiamo pokyčio nepadarys. Vienas svarbiausių klausimų išlieka, kaip kopsime iš šios krizės? Kaip teigia EAA vykdomasis direktorius Hansas Bruyninckx‘as, krizės ekonominiam poveikiui sušvelninti skirtos investicijos turėtų būti suderintos su ilgalaikiais tvarumo tikslais.

 Tam pritaria ir Lucas Bas, Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos IUCN Europos direktorius, pabrėždamas, kad jei norime atsparesnės Europos po pandemijos, „reikės padidinti investicijas į sprendimus, pagrįstus gamta. Tai leistų ES sukrauti gamtinį kapitalą“.

Ką siūlo „Žaliasis susitarimas“?

Kaip jau minėta, pagrindinis „Green deal“ arba „Žaliojo susitarimo“ tikslas – kad iki 2050-ųjų Europa taptų visiškai CO2 prasme neutraliu žemynu. To bus siekiama investuojant į technologijas, mažinančias taršą, atsisakoma anglies pramonės rėmimo, skatinama taisyti daiktus, taisymo ir daiktų nuomos srityje kuriamos naujos darbo vietos.

Pagal „Green Deal“ („Žaliojo susitarimo“) pasiūlymus, pramonės srityje būtų siekiama, kad kuo mažiau medžiagų būtų neperdirbamos, ypač daug dėmesio ketinama skirti tekstilės, plastiko, elektronikos ir statybinių medžiagų sektoriams. Patvirtinus šį planą, iki 2030-ųjų Europoje turėtų nelikti neperdirbamų pakuočių, įvairius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, planšetes, gyventojai galėtų grąžinti ir jos būtų taisomos ar bent jau dar kartą panaudojamos šiuose prietaisuose esančios žaliavos.

Energijos srityje numatoma atsisakyti iškastinio kuro ir kiek įmanoma labiau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Planuojama jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.

Statybų srityje ketinama dar aktyviau renovuoti pastatus, skaitmenizuoti statybas ir pasiekti, kad statybinės medžiagos būtų lengviau perdirbamos, aktyviau veiktų žiedinės ekonomikos principas. Ketinama renovuoti dar daugiau viešųjų pastatų, socialinių būstų.

Kovojant su įvairia tarša ketinama griežtinti oro kokybės Europoje reikalavimus, stebėti, kad aplinka nebūtų teršiama nei į vandens telkinius nutekančiais trąšų likučiais, nei vaistais, nei mikroplastiko dalelėmis. Bus vertinamos šiuo metu žemės ūkyje, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos, skatinama ieškoti alternatyvų joms, griežtinami naujų cheminių medžiagų įvedimo į rinką reikalavimai.

Siekiama kruopščiai saugoti Europos biologinę įvairovę: kurti „žaliuosius“ miestus, kad nebūtų naikinamos ir urbanizuotose teritorijose gyvenančios rūšys, kiek įmanoma labiau saugoti miškus (nes jie juk sugeria dalį išmetamo CO2), efektyviau išnaudoti vandens ekosistemų teikiamus išteklius (pavyzdžiui, pritaikyti vandenyje augančius dumblius maistui).

Situacija Lietuvoje – išmetimų augimą sustabdėme, bet sumažinti nepavyksta

Peržvelgus „Green Deal“ planus, Lietuvos gamtos fondo Klimato kaitos specialisto Justo Kažio nuomone, Lietuvai daugiausia naudos atneštų pasiūlymai transporto ir žemės ūkio srityse. Kol kas jose šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažėjimo beveik nematyti.

Remianti naujausia  (2020 m.) Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pateikta statistika, 2018-aisiais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų klimatą šildančių dujų. Daugiausia išmetė transporto (30,2 proc.) ir energetikos (28,6 proc.) sektoriai; žemės ūkis (21,1 proc.) – trečioje vietoje. 

Jau gerą dešimtmetį išmetamų dujų kiekis stabilizavosi ir augant ekonomikai nekyla kartu su BVP. Tai užtikrino šilumos gamybos ūkio pertvarka, bei augantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas elektros gamybai.Vis dėlto, per pastaruosius dešimt metų išmetamų ŠESD kiekiai Lietuvoje mažėjo nežymiai arba net didėjo. Išmetimai pastebimai augo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, atliekos ir kt.) – beveik 12 proc. 

Pritarus „Green deal“  iki 2050-ųjų šalys įsipareigotų transporto išmetamus teršalus sumažinti net 90%. Ketinama labiau skatinti laivybą, automobilių nuomos paslaugas. Itin plėsis elektromobilių stotelių įkrovimo tinklas – žadama, jog Europoje jau 2030-aisiais turėtų būti 1 milijonas elektromobilių įkrovimo stotelių ir 13 milijonų netaršių (arba itin mažus išmetimus generuojančių) automobilių.

Kaip jau minėta, kita sritis, kur Lietuvai itin sunkiai sekasi sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų išmetimus – tai žemės ūkis. Nors per pastaruosius 10 metų ŠESD kiekis iš žemės ūkio sektoriaus išliko stabilus, Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, kad skirtingo tipo dujos turi skirtingą poveikį klimatui. Pavyzdžiui, metano dujos yra 25 kartus žalingesnės už tokį patį anglies dioksido dujų kiekį, o azoto suboksido dujos – beveik 300 kartų žalingesnės. Žemės ūkio veikla lemia daugiau nei pusę visų metano dujų ir net 85,6 proc. azoto suboksido dujų kiekio išmetimą į atmosferą. Daugiausia emisijų susidaro iš dirbamos žemės – net 53 proc. Dujos išsiskiria dėl cheminių trąšų naudojimo (N2O ir CO2 ) ir žemės apdribimo – ir Lietuvoje šios emisijos auga jau du dešimtmečius. Iš galvijų virškinimo trakto išsiskiriantis metanas (CH4), sudaro apie 40 proc. gyvulininkystės srities emisijų, tačiau šios emisijos kasmet mažėja.

Minėtame Europos šalims siūlomame plane „Green Deal“ daug dėmesio skirta tvariam ūkininkavimui – Europos institucijos rekomenduos naudoti mažiau pesticidų, antibiotikų, kitų chemikalų auginant maisto produktus, skatins ekologinių ūkių kūrimąsi ir rems technologijas, kurios leistų ilgiau išlaikyti produktus šviežius, juos paprasčiau įpakuoti, greičiau nugabenti galutiniam vartotojui.

Panašu, kad „Green Deal“ skelbia pokyčius, kurie patiktų daugumai, o kartu leistų sumažinti šalies poveikį klimato kaitai. Lietuva neprisijungė prie šalių, raginančių laikytis „Green Deal“ plano, tačiau jį palaiko dauguma Europos sąjungos šalių ministrų, įvairios žemyno organizacijos bei daugelio valstybių jaunimas, kuriems svarbi jų ateitis.

Lietuvos gamtos fondas pradeda būtent jaunajai kartai skirtą projektą „Klimatosūkis – dabar Tavo ėjimas“ (angl. „Game on: don‘t let the climate change end the game“), kuriame kartu su Vokietijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos nevyriausybinių organizacijų atstovais sieks, kad tiek politikai, tiek piliečiai atkreiptų dėmesį į klimato kaitos grėsmę ir imtųsi veiksmų jai stabdyti.