Šventės pasibaigė – kur dabar yra jūsų megztinis su elniukais?

Jaunoji klimato kaitos ambasadorė Justė Aleksaitė

Jau daugelį metų kalbame apie klimato kaitos poveikį Lietuvai, senkančius vandens telkinius ir keistus orų ekstremalumus, tokius kaip karščio bangos ar iš niekur nieko kilęs speigas. Tačiau tuo pat metu per ir po švenčių išmetame daug mums nereikalingų, vieną kartą panaudotų daiktų, tokių kaip dovanų pakavimo popierius, šventinės tematikos dekoracijos, drabužiai. Šios šiukšlės taip pat prisideda prie bendro klimato atšilimo, nes joms pagaminti reikėjo energijos, o naudą nešė vos kelias savaites.

Kalėdų metas mums asocijuojasi su laukimu, jis simbolizuoja meilę, džiaugsmą. Tačiau retas susimąsto apie ne tokias smagias pošventinio laikotarpio pasekmes. Ypatingai apie poveikį mūsų vienintelei planetai – Žemei.  Prieš Kalėdas miestai įnirtingai renka gražiausią Kalėdinę eglę, žmonės puošia savo namus, perka šventiškus megztukus su elniukais, plastikinius lankelius su ragučiais, raudonas elfų kepuraites ir kitokią sezoninę atributiką. 

Daugumai, šis apsipirkinėjimas, yra beveik priklausomybė. Mes džiaugiamės nusipirkę naują rūbą ar dekoro detalę, tačiau šis jausmas nėra ilgalaikis. Šiais laikais visko norime greitai, kaip užsisakę kažką internetu, visuomet nekantriai laukiame to momento, kada ši prekė atsidurs prie mūsų durų slenksčio. Bet ar pagalvojate, kad įsigytas daiktas turėtų tarnauti taip ilgai, kad net jį perleisitumėte savo anūkams? Toks būtų ilgalaikis, „tvarus“ džiaugsmas. Nešioti drabužį, kol jis suplyš ir bus tinkamas tik grindims namuose plauti – tai yra pasiryžimas ir tikras, ilgalaikis laimės pojūtis, jog esi atsakingas už savo daiktus ir panaudojai juos tam, kam jie buvo skirti.

Tradicinį kasdienį megztinį paversti kalėdiniu gali šventinių lempučių girlianda. O po kalėdinio vakarėlio ją galima užvynioti ant eglutės.
(Skön Communication/Unsplash.com nuotr.)

Žmonėms be saiko vartojant, papuolame į uždarą ciklą, kai daiktą nusiperkame, panaudojame vieną ar, geriausiu atveju, porą kartų ir jo atsikratome.

Šis nesibaigiantis ciklas per šventes sukasi dar intensyviau. Dauguma mūsų nuperkamų dovanų yra pagamintos iš plastiko, sintetinių medžiagų. Net tie šypseną keliantys megztiniai su elniukais gaminami iš akrilo, vadinasi, ilgai nesuyra ir po kiekvieno skalbimo mažomis sintetinio pluošto dalelėmis teršia nuotekas ir šalies vandens telkinius, o galiausiai  lieka dūlėti sąvartynuose šimtus metų. Beje, o kur šiuo metu yra jūsų megztinis su elniukais?

Pirkdami šias pigias ir tik vieną mėnesį aktualias garderobo detales ne tik skatiname klimato kaitą, tačiau ir nesąžiningą, dažnai nelegalią darbo rinką trečiojo pasaulio šalyse, kuomet vaikai ir moterys dirba dienomis ir naktimis, beveik be užmokesčio už riekę duonos ir stiklinę vandens. 

Alternatyvų, kaip gali prisidėti prie ekologiškesnio pasaulio kūrimo ir šventiniu laikotarpiu, yra begalės – bet koks Tavo žingsnis link klimato kaitos stabdymo skatina ir kitus pasistengti.

Pavyzdžiui, kodėl nepapuošus namų džiovintų vaisių, cinamono girliandomis ar eglutės – naminiais meduoliais?  Namai skaniai kvepės ir panaudojęs papuošimus juos arba suvalgysi (meduolių atveju), arba pasidėsi į spintą kitiems metams. Jei praėjusių metų dekoracijos ar garderobo detalės atsibodo, su draugais keiskis sena šventine atributika. Gausi kažką naujo ir neteršdamas gamtos atsikratysi pabodusiais suvenyrais, žaisliukais ar stiliaus detalėmis. O jei tikrai neatsispiri pagundai nusipirkti drabužį arba aksesuarą – rinkis tai, ką galėtum įkomponuoti į savo garderobą visais metų laikais, pavyzdžiui raudonai žali auskarai tinka ir šventėms ir tikėtina, pavyks priderinti juos prie kasdienės aprangos. 

Kiekviena problema yra išsprendžiama, jei to tik norime ir stengiamės. Taip ir su atliekomis švenčių metu. Visi galime prisidėti ir pagelbėti ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms gyventi žalesnėje Žemėje, ir vis dar švęsti Kalėdas užuodžiant tikrų eglučių kvapą.

Norite gyventi tvariai? Garsūs žmonės įsitikino, kad kasdieniai pasirinkimai – ne visada paprasti

Aštuonių Europos šalių influenceriai priėmė iššūkį žaibiškai atsakyti į klausimus: „Kas tvariau?“ ir patyrė, kad kasdieniame gyvenime ne visuomet turime pakankamai informacijos, kad pasirinktume aplinkai draugiškesnį būdą apsipirkti, keliauti, netgi skalbti savo skalbinius!  Todėl šiandien, birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną 8 Europos šalyse pradedamas projektas „Game on“ (lietuviškai – „Klimatosūkis“). Jis orientuotas į jaunus žmones ir atskleis, kiek daug mūsų kasdieniai pasirinkimai turi įtakos kovojant su klimato kaita.

Kas yra draugiškiau aplinkai – pėsčiomis nueiti į artimiausią maisto parduotuvę, ar 10 kilometrų automobilių važiuoti į tą, kurioje produktai nesupakuoti į plastiką? Ar iškart žinote atsakymą?  Žinomi 8 Europos šalių žmonės, tarp jų ir lietuvė Jolita Vaitkutė bei judėjimo „Fridays for Future“ aktyvistė Saulė Andrejevaitė pamėgino greitai atsakyti į šį ir panašius klausimus. Kaip jiems sekėsi, galite pamatyti čia (Linkas).

O kas iš tiesų tvariau? Projekto partneriai birželio 5-ąją rengia vebinarą, kuriame Čekijos, Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai bei influenceriai diskutuos, kokie pasirinkimai yra teisingi, kaip iš tiesų padarytume mažesnį poveikį aplinkai. Renginyje dalyvaus ir Lietuvos atlikėjas, aktyvistas Jurgis Didžiulis.

„Prieš paskelbiant projekto startą 6 mėnesius vyko pasiruošimo darbai. Projektą kartu vykdys aštuonios Europos organizacijos. Mūsų siekis – kad kuo daugiau jaunų žmonių ir suaugusiųjų įgytų aplinkai draugiško gyvenimo įpročius. To reikia, kad nepralaimėtume žaidimo klimato kaitai. Žaidimo, kuris prasidėjo prieš milijonus metų, tačiau dabar reikia visų mūsų pastangų, kad galėtume jį „žaisti“ dar ilgus ateinančius metus,“ – sako projekto koordinatorius ir komunikacijos vadovas Thoras Morante Brignetis, atstovaujantis Vengrijos organizacijai „CEEweb for Biodiversity“.

„Įvykiai Lietuvoje, nutikę vos kelios savaitės prieš šio projekto startą, įrodė, kad kai pykstame ir susivienijame – politikai žaibiškai imasi sprendimų. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė naujas Medžioklės taisykles ir dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo bei protestų turėjo jas atšaukti, o per vieną dieną Seime buvo įregistruoti net 3 Medžioklės įstatymo pataisos! Turėtume su tokiu pat aktyvumu pasakyti savo išrinktiems politikams, jog norime veiksmų, kurie padėtų mažiau kenkti aplinkai, stabdyti klimato kaitos padarinius,“ – sako projekto koordinatorė Lietuvoje, Lietuvos gamtos fondo komunikacijos specialistė Inga Labutytė-Atkočaitienė.

Be to, tuo metu, kaip didžioji dauguma Europos Aplinkos ministrų pasirašė įsipareigojantys po krizės atsigauti pagal planą „Green Deal“, Lietuva nenori įsipareigoti. Nors esame maža šalis, ir mums, taip kaip didiesiems pasaulio teršėjams, klimato kaitos klausimus reikia spręsti dabar. Nes klimatas, deja, visų bendras.

Į klimato kaitos temą orientuotam projektui Lietuvoje suteiktas pavadinimas „Klimatosūkis“ (kaip klimato galvosūkis, kurį kiekvienas turime spręsti), tarptautinis projekto pavadinimas „Game on“. Šis pavadinimas sufleruoja, jog pokyčiai vyks per įtraukiančius ir įdomius žaidimus. Per ketverius projekto veiklos metus numatyta sukurti „geocatchingo“ maršrutus, išleisti stalo žaidimą klimato kaitos tema, organizuoti jaunimo stovyklas gamtoje, sukurti mobilią aplikaciją, kuri padėtų greičiau rasti atsakymą į kasdien kylančius klausimus, tokius, kokius šiandien atsakė žinomi Europos menininkai, muzikantai, aktyvistai.

Vaizdo įrašas, kuriame nusifilmavo garsūs žmonės iš Bulgarijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Rumunijos ir Slovakijos – dar ne viskas. Birželio 5-ąją, 11 val. organizuojama virtuali konferencija, kurioje šių šalių aplinkosaugos ekspertai plačiau aptars klausimus, į kuriuos teisingą atsakymą mėgino rasti influenceriai. Virtualios konferencijos nuorodą rasite ČIA.

Apie projektą

„Klimatosūkis“ (tarptautinis pavadinimas „Game on“) – tai ketverių metų trukmės Europos Sąjungos finansuojamas projektas, skirtas didinti jaunimo sąmoningumą klimato kaitos atžvilgiu. Per įvairius žaidimus, mobiliąją aplikaciją, iššūkius socialiniame tinkle ir susitikimus su Lietuvos bei Europos politikais, skatinsime jaunų žmonių ir suaugusiųjų aktyvumą bei pokyčius jų kasdienio gyvenimo įpročiuose.