Programėlėje rinksite visas šias retas Europos šalių rūšis

Pasaulinė bioįvairovės diena: naujoji programėlė padės prisijaukinti tuos, už kuriuos esame atsakingi

Lietuvos gamtos fondo projektas „Klimatosūkis“ kartu su 9 partneriais Bioįvairovės dienos proga išleidžia naują asmeninį CO2 pėdsaką skaičiuoti padedančią programėlę. Projektas skirtas didinti jaunų žmonių sąmoningumą kovojant su klimato kaita, išmokti, kurie įpročiai ją labiausiai skatina. Naujosios programėlės „Klimato žaidimas“ („Climate game“)  tikslas – paskatinti žmones savo anglies pėdsaką sumažinti iki 3 tonų CO2 per metus.

Išnyko dar viena rūšis? Tai nulėmė ir kasdieniai mūsų įpročiai

Tam, kad Paryžiaus klimato susitarimo tikslai iš tiesų būtų įgyvendinti, kiekvienas pasaulio gyventojas turėtų sumažinti savo metinį anglies pėdsaką iki 3 tonų CO2 per metus. Šiuo metu, kompaso „Global Carbon Atlas“ duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenka šiek tiek daugiau nei 5 tonos CO2 išmetimų per metus. Reikėtų juos sumažinti, bet…

Įsisukus į gyvenimo skubą ir vėl sėdame į didžiulį automobilį, pietums kepame jautienos kepsnį ar į šiukšliadėžę švystelime vienkartinio plastiko indų rinkinį. Vakare perskaitome ar išgirstame, kad išnyko dar viena reta gyvūnų rūšis.

Kiekvieno žmogaus kasdieniai įpročiai yra tiesiogiai susiję su bioįvairovės nykimu. Programėlė padeda pajusti šį ryšį – prisijungę tapsite atsakingi už salą, kurioje gyvuos arba žus įvairūs reti gyvūnai. Jie nupiešti surinkus duomenis apie nykstančias rūšis iš visų projekte dalyvaujančių šalių: Rumunijos, Bulgarijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Lietuvos.

„Programėlė sugrąžina į paauglystės „tamagočių“ laikus ir dar kartą įprasmina citatą „Tampi atsakingas už tą, kurį prisijaukini“. Laukinių gyvūnų mes neprisijaukinsime, tačiau gaudami keletą jų „pagloboti“ virtualiai, labai greitai perprantame, kad jie yra priklausomi nuo mūsų veiksmų. Ir net nors nenaudoju automobilio darbo dienomis, šeimai siūliau ir savaitgalio išvykai išbandyti traukinį, nes… sąžinė užgrauš, jei tam baltajam kiškiui mano virtualioje saloje kas nors nutiks!“ – pirmaisiais žaidimo įspūdžiais dalinasi projekto „Klimatosūkis“ vadovė Inga Labutytė-Atkočaitienė.

Programėlės pristatymo nuotrauka.

Prižiūrima sala leidžia pajusti jūsų veiksmų poveikį

Programėlė sukurta tam, kad nuolat sektų Jūsų asmeninį CO2 pėdsaką. Pirmųjų 100 jos naudotojų kelias savaites rinkti duomenys rodo, jog jų metinis CO2 pėdsakas bus apie 4,8 tonos. Tam, kad pėdsakas būtų apskaičiuotas bent jau apytikriai, jos naudotojams kasdien reikia registruoti savo keliavimo ir mitybos įpročius. Programėlę jau galima parsisiųsti iš „Google Play“ arba „Apple“ platformų.  

„Climate game“ („Klimato žaidimo“) kūrėjai siekė jos naudotojams išugdyti vadinamąją „anglies pėdsako intuiciją“. Daugelyje motyvacinių seminarų rekomenduojama didelį tikslą suskaidyti smulkesniais etapais. Programėlė padeda metinį CO2 sutaupymų tikslą suskaidyti į kiekvieną metų dieną: registruodami savo informaciją jūs stebite, kaip auga CO2 išmetimai, galite įvertinti, ar iki metų pabaigos tilpsite į užsibrėžtą ribą. Surinkti duomenys taip pat yra neginčijamas įrodymas, jog maži žingsniai, jei juos daro būrys sąmoningų vartotojų, turi didžiulės įtakos.

„Realybėje, aš nepajuntu, kas iš to, kad mėnesį nenaudoju savo automobilio arba padarau sau „veganiškos mitybos“ iššūkį. Taip pat nematau, kur toliau keliauja visos tos šiukšlės, kurias išmetu. Po maždaug 30-ies metų visi, gyvenantys bet kuriame pasaulio kampelyje, tikrai pajusime savo taršos padarinius. Tačiau mes nebeturime prabangos gyventi taip, kaip esame įpratę dar kelis dešimtmečius. Todėl mums teko sukurti įsivaizduojamą pasaulį, kad iškart pamatytumėte, kokią įtaką turi Jūsų veiksmai,“ – sako programėlės kūrėja Kitti Borissza.

Kova su klimato kaita – strateginis kelių milijardų žaidėjų žaidimas

Programėlė buvo sukurta pasinaudojus Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Game on! Don‘t let climate change end the game“ („Klimatosūkis: dabar Tavo ėjimas“) lėšomis. Šį projektą įgyvendina 10 partnerių iš 8 centrinės ir Rytų Europos šalių. Nevyriausybinės organizacijos siekia apie klimato kaitą komunikuoti kitaip, atrasti pozityvių naujienų ir įkvėpti piliečius žingsnis po žingsnio keisti savo kasdienius įpročius.

„Dauguma pranešimų apie klimato kaitą siekia atkreipti žmonių dėmesį į vykstančią katastrofą, tačiau jie kelia beviltiškumo ir baimės jausmus. Žmonės suvokia, kad situacija yra prasta, bet o ką padarysi?  Projekte „Game on“ mes nusprendėme į tai pažvelgti kiek kitaip: o jei į klimato kaitos problemą žvelgtume kaip į strateginį žaidimą? Įtraukdami į savo veiklą įvairias žaidybines veiklas, norime įkvėpti ir paskatinti daryti pokytį. Kova su klimato kaita – strateginis ir daugelio žaidėjų žaidžiamas žaidimas. Šiandien mes jį žaidžiame kiekvieną dieną,“ – sako „Game on“ komunikacijos vadovas Andrasas Staniszlavas.

Čepkelių pelkė

Pelkės – klimato ir daugybės retų rūšių saugotojos

Nuo seno pelkės saugojo mūsų protėvius nuo priešų, paslėpdamos juos kemsynuose ir leisdamos ištrūkti iš pavojaus jiems vieniems žinomais takais. Šiandien jos ir vėl mus gelbėja – nes miškai ir šlapios pelkės yra tos teritorijos, kurios padeda kovoti su klimato kaita, gerina vandens kokybę ir reguliuoja vietos orų temperatūrą, be to, tampa namais daugybei retų rūšių. Vasario 2-ąją švenčiama Pasaulinė pelkių diena, todėl verta prisiminti, kokius gerus darbus gamtai dirba pelkės, tiesiog tyvuliuodamos Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos regionuose.

Kodėl pelkių reikšmę prisimename būtent vasario 2-ąją? 1971 m. vasario 2 d. Ramsare (Izraelis) 18-ka pasaulio valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją, dar vadinama Ramsaro, kuria įsipareigojo saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir šlapynes. Visos jos vadinamos bendru šlapynių pavadinimu – tai ir žemapelkės, tarpinio tipo pelkės, aukštapelkės, nendrynai, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai, nuolat ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telkšo arba prateka vanduo, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar net sūrus.

Šiandien šią sutartį jau yra pasirašiusi 171 pasaulio šalis. Lietuva prie jos prisijungė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapžemės: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija ir Ramsaro konvencijos sekretoriatas kasmet skelbia naują Tarptautinės pelkių dienos temą. 2021-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema – „Pelkės ir vanduo“.

SPUSTELĖJĘ ŠIĄ NUORDĄ galite peržiūrėti mūsų paruoštą trumpą video klipą apie pelkių gyventojus ir svarbą

Pelkėse rečiau lankosi žmonės – todėl jos ideali vieta paukščiams, augalams ir ropliams

Praėjusiame amžiuje pelkės buvo intensyviai sausinamos ir eksploatuojamos, kasamos durpės. Laimei, sugriuvus Sovietų sąjungai durpių poreikis krito.

Pelkių ekosistemos, neabejotinai svarbios tiek gamtos, tiek žmogaus gyvenime. Natūralios pelkės Lietuvoje šiuo metu užima 2,7% (arba daugiau nei 178 tūkstančius hektarų) teritorijos.

Apie du trečdalius Lietuvos pelkių yra ežerinės kilmės. Seklūs ežerai užpelkėja pakrančių augalijai – nendrėms, meldams ar švendrams – plintant nuo ežero pakraščio jo vidurio link. Pelkės niekada netraukė būrių dvikojų lankytojų nei medkirčių, todėl jose gana ramiai netrikdomos gali klestėti įvairios rūšys.

Kiminai - pelkių augalas
Kiminai – pelkių augalas. Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Su pelkių ekosistemomis susijusios beveik visos Lietuvoje aptinkamos roplių rūšys, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvos sąrašą įtrauktas balinis vėžlys (Emys orbicularis). Pelkėse taip pat peri kelios dešimtys į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių.

Todėl šiandien turime įsipareigoti saugoti ir žingsnis po žingsnio atkurti pelkes – juk jos vyravo senovės Lietuvos kraštovaizdyje! Be to, jos yra vienos produktyviausių ir vertingiausių pasaulio ekosistemų.

Klimato ramintojos – gali apsaugoti tiek nuo potvynių, tiek nuo sausrų

Nors pasaulyje pelkės užima vos 3 % sausumos ploto, tačiau durpių kloduose – natūraliose milžiniškose organinės anglies saugyklose – slypi apie 30 % planetos dirvožemyje sukaupto anglies kiekio. Jei jos bus nusausintos (arba natūraliai išdžius dėl šylančio klimato), anglies dvideginis ir kitos šiltnamio efektą skatinančios dujos bus paleistos į atmosferą.

Pelkės taip pat svarbios gėlo vandens valymui (gerina vandens kokybę bei akumuliuoja teršalus, ypač intensyvios žemdirbystės regionuose) ir kaupimui (natūralios pelkės gali mus apsaugoti tiek nuo potvynių, tiek nuo sausrų ir durpynų gaisrų).

Jose natūraliai auga, arba žemės savininkai gali auginti augalus, kuriuos galima naudoti kap kurą, pašarų, statybinių medžiagų gamybai, maisto ir farmacijos pramonėse, amatininkystėje.

Pūsčios pelkė žiemą
Pūsčios pelkė žiemą. Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Pelkės tarsi stabilizuoja vietovės orą: mažina temperatūros svyravimus, didina oro drėgnumą ir rūkų tikimybę,  gerina oro kokybę.

Lietuvos gamtos fondo specialistai atkuria Amalvos (215 ha), Sacharos (88 ha) ir Pūsčios (80 ha) pelkes bei išeksploatuotą Aukštumalos durpyno dalį (10 ha). Darbai apima beveik 400 ha sausinimo ir durpių gavybos anksčiau pažeistų pelkių.

Anksčiau Lietuvos gamtos fondo specialistai kviesdavo gamtos mylėtojus į ekskursiją po pelkę arba netgi į neįprastą talką – pelkėje kiminų sodinti. Deja, šiemet, švęsdami Pelkių dieną – vasario 2-ąją, tegalime pasigrožėti užfiksuotais vaizdais ir virtualiai paklausyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos renginio, kuriame pranešimus skaitys Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai dr. Leonas Jarašius ir dr. Jūratė Sendžikaitė.

Čepkeliuose augančios spanguolės. Dzūkijos nacionalinio parko nuotr.