Klimato faktai Lietuvoje

  • Nuo XX a. vidurio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakilo +0,7-0,9 C
  • Auga kritulių kiekis šaltuoju metų laiku ir mažėja – šiltuoju metų laiku. Žiemos Lietuvoje šyla greičiau nei bet kuris kitas sezonas.
  • Vasaros metu daugėja sausrų, ekstremalių klimato reiškinių (stiprių liūčių, viesulų ir kt.).
  • Lietuvoje per paskutiniuosius 50 metų vidutiniškai 17 dienų sutrumpėjo laikas, kai žemę dengia sniego danga, o maksimalus sniego storis sumažėjo 3,5 cm.
  • Per paskutiniuosius 50 metų Lietuvoje išaugo stichinių sausrų skaičius bei jų išplitimas. Pačios stipriausios sausros registruotos per paskutinius du dešimtmečius.
  • Daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuvoje išmeta transporto iš žemės ūkio sektoriai.
  • Per paskutiniuosius 50 metų išaugo gausių, 1 ir 3 paras trunkančių kritulių atvejų
    skaičius.
  • Per pirmuosius du šio tūkstantmečio dešimtmečius, žiemos ir pavasariai tapo 1,6 °C šiltesni (palyginti su XX a.), vasaros – 1,4 °C šiltesnės, o rudens sezonai – 1,3 °C šiltesni
  • 2019-ieji buvo karščiausi metai per visą matavimų istoriją nuo 1770-ųjų (per 250 metų).
  • Vidutinė 2019 m. oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos, o tai yra beveik 2 laipsniais daugiau nei vidutinė daugiametė oro temperatūra skaičiuojant nuo 1980- ųjų.
  • Nuo XIX amžiaus pabaigos vidutinis vandens lygis ties Klaipėda pakilo apie 14,7 cm.

Klimato faktai Pasaulyje

  • Vidutinė visos planetos temperatūra per penkiasdešimtmetį pakilo +1,6 C
  • Vidutinė CO 2 dujų koncentracija ore 2020 m. balandį mėnesį pasiekė naują rekordą per pastaruosius 800 tūkst. metų. Šiuo metu anglies dvideginio dujų atmosferoje yra 416,18 ppm (parts per milion).
  • Temperatūra kilo net 195 šalims pasirašius Paryžiaus susitarimą (2016), kitaip tariant, įsipareigojus mažinti CO 2 išmetimus.
  • 2016 m. buvo patys šilčiausi metai per visą matavimų laikotarpį. Globali temperatūra buvo 0,98 °C aukštesnė už XX a. vidurkį. 2019 m. yra antrieji šilčiausi metai – 0,95 C šiltesni už vidurkį.
  • Globalus jūros lygis pakilo apie 20 centimetrų. Jūros lygio kilimo greitis siekia 3,3 mm per metus.
  • Iš viso Grenlandijos ledo skydas per pastaruosius 30 metų prarado apie 3902 milijardus tonų ledo, vien tik dėl to jūros lygis pakilo apie 10,8 milimetro.
  • Vandenynų temperatūra puse laipsnio pakilo net 700 metrų gylyje.
  • Remiantis WWF ataskaita „Living Planet“, stuburinių (žinduolių, žuvų, paukščių ir roplių) populiacijų dydis nuo 1970 m. iki 2014 m. sumažėjo 60 procentų.
  • Vien tik per 2018 m. buvo prarasta 120 000 kvadratinių kilometrų atogrąžų miško.
    Pasaulio atogrąžų miškai kertami 30 futbolo aikščių per minutę greičiu.

Skeptikams

  • Mitas: „Mokslininkai nesutaria dėl klimato kaitos priežasčių“. Netiesa. Dauguma jų sutinka, kad klimato pokyčiai vyksta ir juos sukelia žmonės. Keli tyrimai, publikuoti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, rodo, kad 97 proc. aktyviai dirbančių klimato mokslininkų sutinka: klimato šiltėjimo tendencijos per pastarąjį šimtmetį vyksta dėl žmogaus veiklos. Dauguma pirmaujančių mokslo organizacijų visame pasaulyje paskelbė viešus pareiškimus, kuriuose patvirtina šią poziciją.
  • Mitas „Lauke gi taip šalta, tai kur tas pasaulinis atšilimas?“ Visai Žemei šylant, tuo pačiu metu tam tikros Žemės dalys gali ir atvėsti. Svarbu skirti orus nuo klimato. Kai mokslininkai vartoja terminą „globalus atšilimas“arba „klimato pokyčiai“, tai reiškia temperatūros pokytį visame Žemės paviršiuje per dešimtmečius. Tuo metu orai yra trumpalaikis kasdienių sąlygų kitimas. Galima palyginti: orai – tai jūsų nuotaika, o klimatas – jūsų asmenybė. Visuotinis atšilimas neuždraudė ateiti šaltukui – žiema vis dar yra žiema, ji tiesiog ji yra mažiau žiemiška.
  • Mitas „Temperatūros duomenys yra netikslus ir nepatikimi.“ Netiesa. Visame pasaulyje yra daugybė nepriklausomų duomenų apie temperatūrą, o jų įrašai idealiai sutampa vieni su kitais. Vykdoma nuolatinė duomenų patikra, kad būtų atsižvelgta į tokius veiksnius kaip miesto „šilumos salos“ efektas, prietaisų perkėlimo vietos ir matavimo prietaisų tipo skirtumai. Nors kiekviena organizacija turi savo unikalius duomenų rinkimo ir analizės metodus, gaunami temperatūros duomenys yra beveik identiški.
  • Mitas „Klimato modeliai nėra tikslūs.“ Klimato modeliai jau dešimtmečiais yra nepaprastai tikslūs .Neseniai atliktame tyrime įvertintos 17 klimato modelio prognozių, paskelbtų nuo 1970 m. iki 2007 m. ir prognozavę pokyčius iki 2017 m. 14 iš 17 prognozių atitiko numatytą šiltnamio efekto augimą ir išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) kiekius.
  • Mitas „Artėja Didysis saulės minimumas (DSM) ir tai neutralizuos visuotinį atšilimą.“ Tiesa, dabar mes pradedame DSM pradžią – laikotarpį su sumažinta saulės energija, kuris gali trukti kelis dešimtmečius. Tačiau, tyrimais nustatyta, kad dėl DSM poveikio vidutinė pasaulinė temperatūra sumažėtų ne daugiau kaip ~0,3 °C. Tuo metu žmogaus sukelti klimato pokyčiai nuo 1800-ųjų jau sušildė planetą apie 1 °C, o iki 2100 m. sušildys mažiausiai iki 2 °C pokyčio.
  • „Mokslininkai sako, kad klimato pokyčiai sunaikins planetą iki 2030 m..“ Netiesa, mokslinkai to neprognozuoja, tačiau kai kurie politikai ir žiniasklaida panaudojo atrinktus mokslinius duomenis įspūdžiui sustiprinti. Šis mitas atsirado po to kai IPPC 2018 m. paskelbė specialiąją ataskaitą. Ataskaitoje daroma išvada, kad jei pasaulio bendruomenė nori išvengti 1,5 laipsnio atšilimo, turime staiga sumažinti išmetamų teršalų kiekį, sparčiai mažindami iškastinio kuro naudojimą iki 2030 m. +1,5 °C atšilimas minimas kaip riba, reikalinga siekiant užkirsti kelią skaudžiausioms klimato kaitos pasekmėms. Tačiau tai nėra stebuklingas ribinis taškas.